Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų spalio 1 d. buvo registruoti bedarbiais Lazdijų (22,8 proc.), Kalvarijos (20,3 proc.) ir Zarasų (20 proc.) rajonų savivaldybėse.
Mažiausias nedarbas, nepaisant didžiausio augimo, išlieka Neringoje (4,9 proc.). Taip pat vieni žemiausių registruoto nedarbo rodiklių stebėti Klaipėdos rajone (8,3 proc.), Pakruojyje (9,4 proc.) ir Birštone (9,5 proc.).
Iš penkių didžiųjų šalies miestų mažiausiai darbo neturinčių asmenų buvo Šiauliuose (10,7 proc.). Aukščiausias registruotas nedarbas – Kaune (15,3 proc.), čia rugsėjį fiksuotas ir didžiausias tarp didmiesčių nedarbo augimas – 0,8 proc. punkto.
Aukščiausias moterų registruotas nedarbas spalio 1 d. buvo Kelmės (21,4 proc.), Lazdijų (21,2 proc.) rajonuose ir Kalvarijoje (20,9 proc.). Žemiausias – Neringoje (4,9 proc.) ir Birštone (7,8 proc.).
Daugiausia bedarbių vyrų registruota Lazdijų (24,1 proc.), Zarasų (21,1 proc.) ir Ignalinos (20,9 proc.) rajonuose. Mažiausia – Neringoje (4,8 proc.) ir Klaipėdos rajone (7 proc.).
Daugiausia jaunimo (16–29 m.) neturi darbo Alytaus mieste (19,5 proc.), Kauno mieste (18,9 proc. ir Lazdijų rajone. (17,8 proc.). Mažiausia jaunų bedarbių – Pakruojo rajone (3,7 proc.) ir Neringoje (5,4 proc.).
Didžiausias vyresnių nei 50 m. asmenų nedarbas fiksuotas Lazdijuose (25,9 proc.), mažiausias – Neringoje (6,8 proc.).
Darbo rinkoje – situacija, kokios nebuvo 10 metų
Pirmąjį rudens mėnesį į darbo rinką sugrįžo rekordinis skaičius – net 28,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Tai – 44, 2 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 56 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
„Tokios paradoksalios situacijos šalies darbo rinkoje nebuvo fiksuota per dešimtmetį. Visi rinkos rodikliai didėja – ir darbo pasiūlos, ir paklausos bei įdarbinimo“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Daugiausia pasiūlymų – iš apdirbamosios gamybos įmonių
Per devynis šių metų mėnesius darbdaviai registravo 152,2 tūkst. laisvų darbo vietų neterminuotam ir 13,8 tūkst. terminuotam įdarbinimui.
Rugsėjį Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruota 37,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai 5,7 proc. mažiau nei rugpjūtį ir 9,2 proc. daugiau nei pernai rugsėjį.
Daugiau nei pusė (58,5 proc.) registruotų darbo pasiūlymų skirti kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams, 15 proc. – specialistams, rodo naujausi Užimtumo tarnybos duomenys.
Daugiausia darbo pasiūlymų rugsėjį pateikė apdirbamosios gamybos (15,1 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (13 proc.) bei transporto ir saugojimo (12,9 proc.) veiklas vykdančios įmonės.
Specialistams rugsėjį daugiausia laisvų darbo vietų registravo didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės, kvalifikuotiems darbininkams – transporto ir saugojimo veiklą vykdančios bendrovės, nekvalifikuotiems darbininkams – aptarnavimo veikla besiverčiančios įmonės.
Palyginti su rugpjūčiu, rugsėjį labiausiai augo neterminuoto įsidarbinimo pasiūlymų skaičius kitą aptarnavimo veiklą, meninę, poilsio ir pramoginę bei žmonių sveikatos priežiūros veiklas vykdančiose įmonėse.
Darbo pasiūlymų labiausiai mažėjo profesinę, techninę ir mokslinę bei viešojo valdymo ir gynybos veiklas vykdančiose, apgyvendinimo ir maitinimo bei švietimo paslaugas teikiančiose įmonėse.
Pusė įregistruotų bedarbų – jaunimas iki 29 m.
Pusė (51,7 proc.) rugsėjį įregistruotų darbo neturinčių asmenų buvo jaunimas iki 29 metų, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.
Kaip nurodoma Lietuvos darbo rinkos rugsėjo ataskaitoje, palyginti su rugpjūčiu, šios amžiaus grupės asmenų registracija Užimtumo tarnyboje išaugo 48,8 proc.
16–29 metų darbo neturintys asmenys šių metų spalio 1 d. sudarė 13,5 proc. šalies tokio paties amžiaus gyventojų (2,2 proc. punkto daugiau nei rugsėjo 1 dieną).
Dar labiau per rugsėjo mėnesį augo 16–24 metų asmenų nedarbas: nuo 10,8 proc. iki 14,5 proc.
Daugiausiai darbo neturinčių jaunuolių buvo Alytuje – 19,5 proc., Kaune – 18,9 proc., Lazdijų rajone – 17,8 proc. Mažiausiai – Pakruojo rajone (3,7 proc.), Neringoje (5,4 proc.) ir Birštone (5,9 proc.).
Tarp rugsėjį į Užimtumo tarnybą besikreipusių jaunuolių 74,3 proc. buvo įgiję vidurinį išsilavinimą, 14,5 proc. – aukštąjį. Daug rugsėjį registruotų jaunuolių iki 29 metų lankė mokymo įstaigas: 35,8 proc. jų studijavo, 9,4 proc. – mokėsi.
64,4 proc. jaunimo turi darbo patirties: iš jų 66,4 proc. dirbo pagal darbo sutartį, 5,5 proc. vykdė savarankišką veiklą, 2,2 proc. vykdė veiklą pagal verslo liudijimą ir 0,1 proc. buvo individualios įmonės savininkais.
Dauguma jaunuolių dirbo didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklą vykdančiose įmonėse. 35,6 proc. buvo niekur nedirbę arba nedirbę dvejus ir daugiau metų.
