Greta Šiaučiulytė. Finansų rinkų nuotaikoms JAV ir Europoje šiuo metu diriguoja politikai

Kitoje Atlanto pusėje aistras kursto ES ir Jungtinės Karalystės derybos dėl pastarosios išstojimo iš bendrijos sutarties ir jos sąlygų.

Požymių, kad pavyks pasiekti abi puses tenkinantį susitarimą vis mažėja, todėl JK verslai imasi prevencinių priemonių ir aktyviau perkelia turtą bei darbuotojus į žemyninę Europą.

Tuo metu įgyvendinus didžiausią Baltijos šalyse IPO, Vilniaus ir Londono biržose prasideda prekyba „Ignitis Grupės“ akcijomis.

Pastarųjų savaičių JAV ekonominiai duomenys rodė kiek sulėtėjusį atsigavimą, tačiau tai neturėjo didelės įtakos finansų rinkoms.

Panašu, kad gamybos sektorius išlieka stabilus, nes įmonės pateikė naujų užsakymų inventoriui, kuris buvo sunaudotas pandemijos metu. Kita vertus, „IHS Markit“ skaičiuojamas paslaugų sektoriaus užsakymų rodiklis pirmą kartą nuo balandžio mėnesio nežymiai sumažėjo nuo 55 iki 54,6 punktų ribos.

Stiprėjo nekilnojamo turto rinka ir naujų namų pardavimai rugpjūčio mėnesį pasiekė aukščiausią lygį nuo 2006 m. – per mėnesį JAV sudaryta daugiau kaip 1 mln. būsto įsigijimo sandorių.

Politinė aplinka išlieka vienu iš pagrindinių veiksnių, lemiančių finansų rinkų nuotaiką. Investuotojai nerimavo dėl artėjančių JAV prezidento rinkimų, stringančių politinių derybų dėl ekonomikos skatinimo paketo ir bandė įvertinti pirmuosius prezidentinius debatus tarp Joe Bideno ir Donaldo Trumpo.

Rugsėjo pabaigoje įvykę pirmieji JAV prezidento rinkimų debatai buvo chaotiški, juose netrūko asmeninių įžeidinėjimų. Dar daugiau sumaišties ir nerimo įnešė žinia, kad dabartiniam JAV prezidentui D.Trumpui nustatytas COVID-19 virusas.

Vilties suteikė JAV Atstovų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi pareiškimas, kad derybos su respublikonais dėl naujo fiskalinio stimulo paketo tęsiasi, o demokratai bando susitarti dėl kiek mažesnio, maždaug 2,2 trln. JAV dolerių vertės pagalbos paketo.

Investuotojai tikisi, kad turto kainos nuo valiutų ir tauriųjų metalų iki akcijų bei obligacijų, artėjant JAV prezidento rinkimų dienai, bus linkusios labiau svyruoti.

Akcijų rinkose rudens pradžioje vyravo atsargumas – „S&P 500“ indekso vertė nuo rekordinių aukštumų per rugsėjį atsitraukė apie 10 proc. Indekso vertės augimą palaikė viltys dėl ekonomikos skatinimo paketo, jis pastarosiomis savaitėmis ūgtelėjo apie 2 proc.

Tuo metu EUR/USD valiutų pora pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius kelis mėnesius ties 1,16 riba. Atsinaujinęs nerimas dėl antrosios viruso bangos užgožė optimizmą dėl vakcinos bei paskatino investuotojus atsigręžti į JAV dolerį, kaip rezervinę pasaulio valiutą.

JAV investicijų bankui „JPMorgan Chase“ skirta beveik 1 mlrd. JAV dolerių dydžio bauda už manipuliavimą tauriųjų metalų bei iždo obligacijų rinkose.

Reguliuotojai nustatė, kad banko darbuotojai 8 metus naudojo neteisėtą taktiką, kuomet į rinkas yra pateikiami pavedimai, kurie nėra įvykdomi, taip siekiant didinti rinkų aktyvumą bei paveikti jų kryptį.

Skaičiuojama, kad dėl tokių veiksmų kiti rinkos dalyviai patyrė apie 300 mln. JAV dolerių nuostolių. „JPMorgan Chase“ akcijų kaina po pranešimo sumažėjo apie 1,6 proc.

Kelios didžiosios JAV kompanijos paskelbė apie planus artimiausiu metu atleisti didelį darbuotojų skaičių. Tai signalas, kad verslas ir toliau susiduria su dideliais iššūkiais.

Pavyzdžiui, stambiausia žiniasklaidos ir pramogų bendrovė pasaulyje „The Walt Disney Company“ ruošiasi atleisti apie 28 tūkst. darbuotojų. Oro linijų kompanijos taip pat mažina darbuotojų skaičių – „American Air“ atleis apie 19 tūkst., „United Airlines“ – 12 tūkst. žmonių.

Tikimasi, kad artimiausiomis savaitėmis pranešimai apie atleidimus dažnės ir tai gali kelti nerimo dėl tolesnio JAV darbo rinkos atsitiesimo.

Investuotojus nuvylė naujausi euro zonos paslaugų užsakymų rodikliai, kurie parodė, kad ekonomikos atsigavimas regione sušlubavo.

Rugsėjo mėnesio paslaugų sektoriaus užsakymų rodiklis nukrito iki 47,6, signalizuodamas apie sektoriaus traukimąsi (žemiau 50 punktų ribos). Gamybos sektoriaus rodiklis pakilo nuo 51,7 iki 53,7 reikšmės.

Infliacija euro zonoje mažėjo antrą mėnesį iš eilės ir rugsėjį pasiekė žemiausią lygį per ketverius metus (-0,3 proc.). Nukritusios naftos, paslaugų ir maisto prekių kainos buvo pagrindiniai sumažėjusios infliacijos veiksniai.

ECB prezidentė Christine Lagarde pastebėjo, kad staigus ekonominės veiklos nuosmukis šių metų pradžioje susilpnino kainų augimą ir perspėjo, jog ateinančiais mėnesiais infliacija gali išlikti neigiama.

Europoje dėmesys ir toliau krypsta į augantį užsikrėtimų skaičių, ir daugelis šalių renkasi griežtinti karantino apribojimus. Yra vis daugiau nerimo, kad tai gali paveikti ekonominį aktyvumą. Nepaisant to, finansų rinkose nuotaikos kol kas išlieka stabilios – indeksas „STOXX 600“ per pastarąsias savaites paaugo apie 2 proc.

Nors derybos dėl „Brexit“ susitarimo ir iki šiol nebuvo sklandžios, spalio 1-ąją santykiai tarp ES ir Jungtinės Karalystės (JK) tapo dar labiau įtempti.

Europos Komisija nusprendė JK išsiųsti oficialų laišką dėl jos bandymo, pasitelkiant nacionalinius įstatymus, „apeiti“ kai kuriuos „Brexit“ sutarties punktus. Toks laiškas yra traktuojamas kaip pirmas teisinio proceso žingsnis, kuris galiausiai gali atvesti į Europos teisingumo teismą.

Tuo metu JK verslo sektorius aktyviai ruošiasi šalies išstojimui iš ES – per rugsėjį finansų sektoriaus įmonės į ES perkėlė apie 7,5 tūkst. darbuotojų bei daugiau kaip 1,2 trln. svaro sterlingų turto.

Artimiausiu metus tikimasi dar daugiau ir dažnesnių perkėlimų, nes nuo kitų metų JK finansų bendrovės nebeteks teisės siūlyti finansines paslaugas ES, jei tokia galimybė nebus numatyta išstojimo susitarime.

Svaras antrojoje rugsėjo pusėje kiek sustiprėjo, tačiau valiuta ir toliau susiduria su rizika dėl Anglijos centrinio banko pozicijos dėl neigiamų palūkanų normų, pandemijos apsunkintų ekonominių perspektyvų ir susirūpinimo dėl „Brexit“ derybų baigties.

Rugsėjo mėnesio Kinijos gamybos užsakymų rodiklis parodė, kad šalies gamybos įmonės išlaiko atsigavimo tempą – rodiklio reikšmė buvo 53, palyginti su rugpjūtį užfiksuota 53,1 reikšme.

Naujų užsakymų skaičius augo sparčiausiai nuo 2011 m., tačiau artimiausiu metu išlieka daug neapibrėžtumo dėl pandemijos plitimo kitose šalyse ir JAV prezidento rinkimų.

Spalio 1–7 dienomis Kinijoje yra minima „auksinė savaitė“, kuria siekiama skatinti vidaus vartojimą ir turizmą, o gyventojams suteikiama proga aplankyti gimtuosius miestus.

Kadangi Kinijos įmonės ir biržos šiuo metu nedirba, finansų rinkose prieš prasidedant atostogoms dažniausiai stebimi aktyvesni biržinių prekių ir akcijų kainų svyravimai.

Rugsėjo pabaigoje Kinijos akcijų rinkos, kaip ir kitos pasaulio rinkos, pasikoregavo, o „Shanghai Composite Index“ ir „CSI 300“ indeksų vertė mažėjo atitinkamai 2,5 proc. ir 2,2 proc.

Kinijos elektroninės komercijos grupės „Alibaba Group“ antrinė bendrovė „Ant Group“ ruošiasi didžiausiam visų laikų pirminiam viešajam akcijų siūlymui (IPO) ir jau pateikė prašymą įtraukti įmonę į Honkongo bei Šanchajaus akcijų rinkų sąrašus.

„Ant Group“ valdo plačiai Kinijoje naudojamą finansinių paslaugų platformą „Alipay“ ir IPO metu sieks pritraukti apie 35 mlrd. JAV dolerių. Jei IPO įvyktų pagal planą, kompanijos vertė pakiltų iki 250 mlrd. JAV dolerių ir ji taptų vertingesnė nei tokie didieji pasaulio finansų sektoriaus žaidėjai, kaip „Bank of America“ ar „PayPal“.

Baigėsi energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ pirminio viešojo akcijų siūlymo paraiškų rinkimo etapas. Bendrovė pranešė, kad buvo nustatyta 22,5 euro paprastųjų vardinių akcijų ir tarptautinių depozitoriumo pakvitavimų kaina.

Tai reiškia, kad bendrovės rinkos kapitalizacija turėtų sudaryti apie 1,67 mlrd. eurų, o siūlymo metu gautos lėšos sieks apie 450 mln. eurų.

„Ignitis grupės“ teigimu, sulaukta stiprios paklausos ir iš tarptautinių, ir iš vietos institucinių investuotojų.

Mažmeniniams investuotojams bendrovė nusprendė paskirti 100 proc. pasirašytų akcijų. Įtraukus bendrovės akcijas į prekybos sąrašą, jos sudarys 29,6 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija išliks pagrindine akcininke, valdančia 73,1 proc. akcijų.

Žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių grupė „Linas Agro Group“ paskelbė siekianti įsigyti kontrolinį bendrovės „Kauno grūdai“ ir su ja susijusių įmonių akcijų paketą.

Tikimasi, kad sujungus dvi dideles Lietuvos agroverslo ir maisto gamybos įmones, bus sukurta stipri bendrovė, galėsianti sėkmingai konkuruoti Baltijos šalių, Skandinavijos ir kitose Vakarų Europos ir Rytų rinkose.

Sandorio suma kol kas neatskleidžiama, įmonės dar laukia Konkurencijos tarybos leidimo. Paskelbus šias naujienas „Linas Agro Group“ akcijų kaina pabrango daugiau kaip 10 proc.