Ekonomistai nevienodai vertina siūlymus, kad kitų metų biudžetas būtų formuojamas jau po Seimo rinkimų. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad prasmingiausia biudžetą tvirtinti būtų Seimo pavasario sesijos metu. Tuo metu turto valdymo „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tvirtina, kad svarbiausia šiuo atveju yra užtikrinti, jog valdžios teikiamas biudžeto planas būtų kuo arčiau fiskalinės drausmės ribos.

Anot N. Mačiulio, tvirtinant biudžetą Seimo rudens sesijos metu dažnai pritrūksta laiko, todėl svarbūs mokestiniai pakeitimai kitiems metams yra tvirtinami paskutinę minutę.

„Aš apskritai matau didesnę prasmę tvirtinti ar bent jau pradėti svarstyti ateinančių metų biudžetą Seimo pavasario sesijos metu. Dažnai kyla problema, kad (biudžeto svarstymui – ELTA) neužtenka laiko ir paskutiniai tvirtinimai, pakeitimai, taip pat susiję ir su mokesčiais, vyksta gruodžio mėnesį.

Labai gali būti, kad viena Vyriausybė pateiks projektą, o atėjusi nauja Vyriausybė dar bandys kažką keisti, siūlyti. Tai nėra gera praktika, ypač turint omenyje, kad tvirtinant Lietuvos biudžetą labai dažnai greta su juo siūlomi ir mokesčių pakeitimai. Tad dažnai įmonės ir gyventojai nežino, kokius mokesčius mokės nuo sausio 1 dienos“, – Eltai teigė jis.

„Dėl to, siekiant išvengti skubos ir didelio neapibrėžtumo, reikėtų biudžeto projektą pateikti svarstyti pavasarį, ir rudens sesijos metu galėtų būti priimamas tik galutinis patvirtinimas. Daugelyje valstybių tokia praktika ir egzistuoja“, – pridūrė ekonomistas.

N. Mačiulis taip pat tikino, kad perduoti biudžeto tvirtinimą naujajai Vyriausybei nebūtų tikslinga, nes šiai liktų per mažai laiko dėl jo apsispręsti. „Valdančioji koalicija susiformuos ne per vieną dieną, nauja Vyriausybė bus priimta ne per vieną dieną. Jeigu viskas būtų palikta naujai Vyriausybei, tai jai galėtų likti mažiau negu mėnuo biudžeto parengimui ir patvirtinimui“, – Eltai sakė jis.

Ekonomistas pridūrė nemanąs, kad šių metų Seimo rinkimai galėtų padaryti didesnę įtaką formuojant kitų metų biudžetą.

„Nemanau, kad (teikiant biudžetą – ELTA) bus labai daug priešrinkiminio politikavimo, nes jo pateikimas ir svarstymas iš esmės bus jau po Seimo rinkimų. Bet kuriuo atveju biudžeto tvirtinimo procesas bus sudėtingas, nes neapibrėžtumas dėl kitų metų biudžeto pajamų išlieka didelis. Norų, ir pagrįstų, ir nepagrįstų, turi įvairiausios visuomenės grupės, yra įsisenėjusių socialinių ir ekonominių problemų, kurias reikia spręsti, (...) ir tai yra sudėtinga daryti kriziniais metais, kai biudžeto pajamų augimas gali būti gana kuklus. Bet (šias problemas – ELTA) valstybė spręs skolintomis lėšomis, ką darė dar šiemet“, – sakė N. Mačiulis.

I. Genytė-Pikčienė savo ruožtu teigė, kad galėtų būti prasminga kitų metų biudžeto formavimą patikėti naujajai Vyriausybei, tačiau taip pat pažymėjo, kad išliktų rizika šiai laiku nespėti priimti atitinkamų sprendimų.

„Prasmės (siūlymuose svarstyti biudžetą po Seimo rinkimų – ELTA) tikrai yra, nes naujai suformuota Vyriausybė gali turėti visai kitokį matymą ir atitinkamai galbūt norės pakoreguoti kitų metų biudžeto planą (...). Tačiau išlieka rizika, kad nauja Vyriausybė turės per mažai laiko (biudžetui patvirtinti – ELTA). Tad ši Vyriausybė turi suformuoti labai rimtus pamatus, po kurių, aišku, bus labai daug diskusijų Seime“, – Eltai sakė ji.

Visgi ekonomistė įžvelgė galimą Seimo rinkimų daromą įtaką kitų metų valstybės biudžeto formavimui, kadangi, dėl COVID-19 pandemijos atsiradus palankesnėms sąlygoms skolintis, Vyriausybė gali imti tuo piktnaudžiauti siekdama įgyti rinkėjų palankumą. Ji tikino, kad „valdžios biudžeto planas turėtų būti kiek įmanoma arčiau fiskalinės drausmės“.

„Lietuvai, reikia pripažinti, pavyko labai neblogai susidoroti su pandemijos sukelta krize. Blogiausia, kas galėtų nutikti, tai, kad itin smarkiai nenukentėję ekonomiškai mes apsikrautume didžiule valstybės skola vien tam, kad politikai per tą laikotarpį galėtų patenkinti kuo daugiau populistinių pažadų.

Tad šitą politinį gaivalą suvaldyti yra labai svarbu. Nes už visas išlaidas, kurias planuosime ateinantiems metams, mes patys ir mokėsime per mokesčius, o atitinkamai už skolą turės mokėti ateities kartos. Taigi politinė valia, stuburas yra ypač reikalingas“, – tvirtino ji.

I. Genytė-Pikčienė pridūrė, kad svarbiausias uždavinys tiek dabartinei, tiek naujajai Vyriausybei – neišauginti valstybės skolos labiau, nei būtina.

„Kiekvienos išlaidos turės būti padengiamos kažkokiomis pajamomis arba augs skola. Tai atsilieps ir mokesčių sistemai, ir, atitinkamai, aukštesniais tarifais bus apmokestinami kažkurie ekonomikos dalyviai.

Matome, kad kai kurios Lietuvos eksporto rinkos yra visai nemenkai pažeistos ir jų ekonominis tvarumas yra pakankamai neapibrėžtas. Todėl reikia nebūti per dideliems optimistams ir per daug neišpūsti išlaidų, stengtis neišauginti valstybės skolos, nes skola išauga labai greitai (...), o ją sumažinti labai sunku“, – Eltai teigė ji.