Pandemija ir ekstremali situacija šalyje augina bedarbių skaičių. Kėdainių rajone kas mėnesį daugėja darbo neturinčių žmonių. Didžiausias šuolis stebimas ilgalaikių bedarbių gretose. Mat gaudami nemenkas išmokas, žmonės neskuba ieškoti darbo – ypač šiltuoju metų laiku. Kėdainiuose nemažėja ir studijas baigusių absolventų, kurie neranda darbo.

Ilgalaikių bedarbių – dvigubai daugiau

Ilgalaikiais bedarbiais yra laikomi asmenys, registruoti Užimtumo tarnyboje iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

Rugsėjo 1 dienos duomenimis, Kėdainių rajone buvo registruoti 725 ilgalaikiai bedarbiai, jie sudarė 18,4 proc. nuo visų registruotų bedarbių.

Nuo metų pradžios ilgalaikių bedarbių procentas pakilo 5,3 proc.

Praėjusiais metais analogišku laikotarpiu Kėdainių rajone buvo registruoti 393 ilgalaikiai bedarbiai.

„Neturime duomenų, kad ilgalaikių bedarbių skaičių didintų grįžę ir Užimtumo tarnyboje užsiregistravę emigrantai“,– sako Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento (kuriam priklauso ir Kėdainiai) direktorius Raimondas Šukys.

Pasak Užimtumo tarnybos atstovo, ilgalaikių bedarbių skaičiaus augimą galėjo lemti keletas priežasčių.

„Viena vertus, karantino ir ekstremalios situacijos metu, kai kurių įmonių veikla buvo iš dalies arba visai apribota, todėl darbuotojams skelbtos prastovos arba, nematant veiklos tęsimo galimybių ir įvertinant finansinių įsipareigojimų vykdymo riziką, naujų darbuotojų nebuvo ieškoma.

Birželio mėnesį, pasibaigus karantinui ir darbuotojams grižus iš prastovų ar nuotolinio darbo iš namų, įmonės, įvertinusios esamos ir būsimos veiklos apimtis, plėtros galimybes ir būtiną darbo jėgos apimtį funkcijoms atlikti, optimizavo veiklos procesus, tai apsunkino daugelio asmenų įsitraukimo į darbo rinką galimybes.

Kita vertus, kreiptis į Užimtumo tarnybą skatina valstybės pagalba sunkiausiu dirbančio asmens profesines karjeros metu, t. y. netekus darbo“, – situaciją, kodėl Kėdainių rajone atsirado vos ne dvigubai daugiau ilgalaikių bedarbių aiškina R. Šukys.

Neskuba ieškoti darbo dėl išmokų

Nuo birželio 12 dienos įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimui, pradėtos skirti darbo paieškos išmokos, siekiančios 33 proc. arba 7 proc. minimalios mėnesio algos, priklausomai nuo to, ar asmuo gauna/negauna nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Šiuo metu darbo paieškos išmokos dydis yra: bedarbiams, kurie neturi teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos – 200 eurų, bedarbiams, kurie turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką – 42 eurai.

Dėl šios priežasties dalis darbo netekusių ir šias išmokas gaunančių asmenų neskuba ieškoti darbo, ypač vasaros metu.

Per aštuonis šių metų mėnesius, tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams, padėta įsidarbinti 143 ilgalaikiams bedarbiams. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu padėta įsidarbinti 273 ilgalaikiams bedarbiams, beveik perpus daugiau nei šiais metais.

Absolventai neranda darbo

Rugsėjo 1 dienos duomenimis, Kėdainių rajone buvo registruota 50 auštųjų mokyklų ir kolegijų absolventų, o praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo registruoti 46 absolventai. Taigi ši tendencija nėra ypatingai kintanti.

„Daugiausia šiuo metu turime registruotų absolventų, baigusių socialinio darbo, vadybos, logistikos, maisto technologijos specialybes. Pagrindiniu pageidavimu absolventai dažniausiai įvardija tas profesijų grupes, kurias jie yra baigę“, – sako Užimtumo tarnybos atstovas.

Nedarbo kreivė šovė į viršų

Rugsėjo 1 dienos duomenimis, Kėdainių rajone buvo registruoti 3 938 darbo ieškantys asmenys, jie sudarė 14,6 proc. savivaldybės darbingo amžiaus gyventojų.

Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu savivaldybėje buvo registruota 2 310 darbo ieškančių, nedarbas siekė – 8,5 proc.

Šalyje paskelbus ekstremalią padėtį ir karantiną, nedarbas Kėdainių rajone vidutiniškai auga po 0,5 proc. punkto kiekvieną mėnesį. Didžiausias augimas buvo fiksuojamas rugpjūčio mėnesį – 1,2 proc.

„Analizuojant besiregistruojančiųjų duomenis pagal paskutinės profesijos grupes daugiausia besiregistruojančiųjų šiuo metu dirbo prekybos ir paslaugų sektoriuose.

Daugėja besiregistruojančių asmenų, kurie neturi profesinio pasirengimo, taip pat dvejus metus ar daugiau nedirbo. Mažiausiai karantinas ir ekstremali situacija palietė logistikos ir gamybos veiklas“, – kaip kinta bedarbių skaičius šiais metais analizuoja Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorius Raimondas Šukys.

Sunkiausia darbą rasti moterims 

Teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi Užimtumo tarnyboje įsiregistravę apdraustieji asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios

darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių; baigė privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą.

Kėdainių rajone tarp besikreipiančiųjų didesniąją dalį sudaro moterys, atitinkamai 52,6 proc., vyrai – 47,4 proc. Jaunimo (16–25 m.) – 12,3 proc., jaunimo (16–29 m.) – 20,8 proc., asmenys nuo 45 m. – 52,1 proc., asmenys nuo 50 m. – 40,4 proc. nuo visų registruotų bedarbių.

Trūksta kvalifikuotų darbuotojų

Kėdainių klientų aptarnavimo skyriuje per aštuonis šių metų mėnesius darbdaviai užregistravo 1 937 laisvas darbo vietas, tai 11 proc. mažiau nei praėjusių metų analogišku laikotarpiu.

Daugiausia laisvų darbo vietų registruota kvalifikuotiems darbuotojams, nors ekstremalios situacijos ir karantino metu padaugėjo laisvų darbo vietų darbininkiškoms profesijoms.

„Rugsėjo 8 dienos duomenimis, Kėdainių rajone darbdaviai yra užregistravę 88 laisvas darbo vietas.

Ieškoma vairuotojų, virėjų, pardavėjų, pakuotojų, psichologų, ikimokyklinio ugdymo mokytojų, plataus profilio statybininkai visuomet buvo paklausūs darbo rinkoje“, – sako R. Šukys.

Darbo pasiūlymų mažėjo iš įmonių, vykdančių administracinę ir aptarnavimo veiklą, nekilnojamojo turto operacijas.