Lenkijos tarnybos pranešime teigiama, jog „Nord Stream 2“ projekto dalyviams nurodyta nutraukti sutartis jo įgyvendinimo finansavimui.
„Gazprom“ yra vienintelis faktinis „Nord Stream 2“ projektą vystančios bendrovės akcininkas, o jo partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.
OMV skirta 87,5 mln. zlotų, „Engie“ – 55 mln. zlotų, „Wintershall“ – 30,8 mln. zlotų, Shell“ – 30 mln. zlotų, „Uniper“ – 29,9 mln. zlotų baudos.
2016 metų liepą UOKiK, pareiškusi, jog šio Rusijos dujų eksporto koridoriaus esminis pralaidumo padidinimas gali pakenkti konkurencijai dujų rinkoje, blokavo „Nord Stream 2“ bendros įmonės sukūrimą.
Po tokio sprendimo projekto vystymo bendrovės vieninteliu akcininku liko „Gazprom“, o jo partnerės iš Europos įformino savo dalyvavimą neįgydamos projekto akcijų, o tik garantuodamos jo finansavimą ir taip užsitikrindamos finansinę naudą iš jo ateityje.
Lenkijos konkurencijos prievaizdė, pareiškusi, kad tokia schema yra akivaizdus bandymas apeiti jos sprendimą, 2018 metų balandį pradėjo tyrimą.
UOKiK skelbia išsiaiškinusi, jog 2017-aisiais „Nord Stream 2“ dalyvių pasirašyti susitarimai numatė projektą vystančios bendrovės akcijų įkeitimą finansavimui iš „Gazprom“ partnerių bei jų galimą perleidimą tuo atveju, jei „Gazprom“ nevykdytų prisiimtų kreditavimo įsipareigojimų. Iš 9,5 mlrd. eurų tada numatytų išlaidų vamzdynui nuteisti kiekviena iš šių penkių Europos bendrovių įsipareigojo skirti po 950 mln. eurų, o likusią sumą – „Gazprom“.
Iki apytikriai 10 mlrd. eurų pabrangęs projektas „Nord Stream 2“ JAV sankcijų išplėtimo akivaizdoje yra įstrigęs ties 94 proc. įgyvendinimo. Vamzdynas turėtų padvigubinti Vokietijai, Europos didžiausiai ekonomikai, pristatomų rusiškų dujų apimtį.
