Pavasarį, kai visą šalį buvo sukaustęs karantinas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektorių vizitai buvo įgrisę pienininkams, nes pašaliniai tuomet gamyklose buvo visiškai nepageidaujami. Pasirodo, VMVT atstovai lankėsi ir kitose įmonėse. Kartais net su priekaištais, kurie bent iš pirmo žvilgsnio atrodo absurdiški.
Prasmuko pro vartus
Prie sulos gėrimus bei kūdikių maistą gaminančio fabriko „Straikas“, esančio Šalčininkų rajone, inspektoriai išdygo tuo metu, kai dėl COVID-19 teko laikytis griežčiausių saugos taisyklių.
„Gamybos nenutraukėme, bet jokių pašalinių neįleisdavome. Tačiau vieną dieną darbuotojai pamatė į gamyklos teritoriją įėjusius du žmones.
Pasirodo, tai buvo VMVT inspektoriai, kurie įslinko pro vartus tuo metu, kai jie buvo atverti kroviniui išgabenti. Aš pats dirbau centriniame įmonės biure Vilniuje, tad paprašiau atsiųsti paaiškinimą, kuo remiantis tikrinama įmonė.
Atsakymas pribloškė: „Gamykloje vyksta nelegali veikla“, – pasakojo bendrovės vadovas Gintaras Didžiokas.
Nors VMVT inspektoriai ne sykį jau buvo čia lankęsi, teko priimti juos dar kartą. Anot bendrovės vadovo, jie susirinko kūdikiams skirtus produktus, skaitė etiketes, kažką užsirašinėjo.
„O birželio pradžioje gavome VMVT raštą, kad pas mus viskas blogai. Esą padarėme kone 70 su produktų reklama susijusių ES reglamentų pažeidimų“, – apmaudo neslėpė G.Didžiokas.
Neįtiko įrašai feisbuke
Valdininkams labiausiai užkliuvo teiginiai apie gaminių maistingumą, sveikatingumą bei natūralumą. Bet ne produktų etiketėse, o informacijoje, skelbiamoje įmonės socialinių tinklų paskyrose ir interneto svetainėje.
G.Didžioko teigimu, inspektoriai aklai kopijavo kai kuriuos su produktų ženklinimu ir reklama susijusius ES reglamentų teiginius, net neskaitydami, kaip jie turi būti taikomi.
2011 metais pakoreguotas ES reglamentas numato, kad jei etiketėje nurodomas maistingumas, duomenys apie jį turi būti pateikiami maistingumo deklaracijoje. Bet jos išvis nereikia, kai reklama yra bendro pobūdžio.
„Pasirodo, mes, pasitelkę į konsultacijas Lietuvos gydytojus ir jų nuomonę perdavę vaikus auginantiems klientams, pridarėme pažeidimų. Pastebėjau, jog vos tik mums ima geriau sektis, iš karto gauname per ausį.
Juk didieji koncernai nuolat giriasi, kad koks nors užsienio institutas jų gaminiuose atrado ką nors naudingo“, – svarstė įmonės vadovas.
Užkliuvo net ir sula
VMVT inspektoriams itin nepatiko užrašai ant produktų (pavyzdžiui, sulos) „natūralus“, „iš natūralių žaliavų pagamintas“, „natūrali tyrė“ ir panašūs. Net ir frazė apie pomidorų sultis „Pasaka, kaip skanu“ sulaukė priekaištų.
Įmonės teisininkai patikrino ir paaiškėjo, kad teiginio „natūralus“, siekiant pabrėžti produkto kilmę arba kitas natūralias savybes, nedraudžia naudoti nei ES reglamentas, nei jokie kiti teisės aktai.
Beje, kaimyninės Latvijos inspektoriams tokie užrašai nekliūva.
Smiltenės savivaldybėje medžių sulą renkanti ir iš jos gėrimus gaminanti Ervino Labanovskio šeima etiketėse laisvai nurodo, kad tai „Eko“ arba „Bio“ produktas.
Toks ženklinimas jau yra įrodymas, kad sula natūrali. „Žinoma, privaloma turėti tai liudijantį sertifikatą. To mūsų veterinarijos inspektoriams pakanka. Svarbiausia, kad nebūtų apgavystės“, – sakė E.Labanovskis.
Per įmonės „Straikas“ patikrinimą VMVT užkliuvo ir naujų vaikams skirtų produktų pavadinimai – Kosminiai trapukai bei Kosminė košė. Neva tai neįrašyta į jokį reglamentą.
Reikalauja pagrįsti
Ilona Drulytė
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja
„Termino „natūralus“ naudojimas ženklinant maisto produktus yra griežtai reglamentuotas. Maistui taikomi teisės aktai nurodo konkrečius atvejus, kada ir kokiomis nustatytomis sąlygomis maisto produkto ženklinime gali būti vartojamas terminas „natūralus“.
Tai yra natūralus mineralinis vanduo, natūrali kvapioji medžiaga, natūralus vaisių ir uogų vynas ir „natūraliai“ ir (arba) „natūralus“ kalbant apie maistingumo teiginius.
Kadangi maisto produkto gamintojas (ar tiekėjas, pardavėjas) yra atsakingas už visos informacijos maisto produkto etiketėje pateikimą, jis turi pagrįsti, kodėl pateikiama viena ar kita informacija ir kad toks informacijos pateikimas neklaidina vartotojų.“
