Svarbiausias finansinis dokumentas
Politologas Vytautas Dumblauskas lrytas.lt teigė, jog dabartiniai valdantieji naująją valdžią pastatys į sudėtingą padėtį.
„Dabartinė valdžia šiais metais taškė pinigus į kairę ir į dešinę, o tie pinigai – skolinti. Vienkartinė išmoka pensininkams, išmokos vaikams – tai yra skolinti pinigai. Naujajai Vyriausybei ir premjerui reikės suskaičiuoti, kiek yra ištaškyta, kiek dar galima tą pinigų leidimą sustabdyti – nes pandemija nesiruošia trauktis, pinigų dar reikės“, – kalbėjo V.Dumblauskas.
Pirmasis naujosios valdžios darbas – patvirtinti 2021 metų valstybės biudžetą, vis dėlto, V.Dumblausko teigimu, rinkimus laimėję politikai turės ribotą įtaką svarbiausio valstybės finansinio dokumento formavime.
„Problema ta, kad Seimas yra renkamas rudenį: dabartinė Seimo dauguma parengs biudžeto juodraštį, nes nauja Vyriausybė prisiekia tik gruodžio viduryje. Tai – amžina Lietuvos politinės sistemos problema: naujasis Seimas iš esmės yra priverstas priimti biudžetą, kurį sudarė prieš tai buvusi dauguma“, – įvardijo politologas.
Bet kokiu atveju, V.Dumblausko teigimu, niekas negalėtų pavydėti naujojo premjero laukiančių ketverių metų.
„Jei pandemija nebus suvaldyta, reikės stabdyti ekonomiką: gal tai bus ne visuotinis uždarymas, bet atskiri sektoriai vis tiek kentės. „Sodra“ jau dabar nesurinko daugybės pajamų: kyla klausimas, ar „Sodra“ galės įvykdyti savo įsipareigojimus pensininkams.
Ateinantys ketveri metai, kaip sakoma, „Neduok Dieve“: neaiški tiek pandemijos, tiek geopolitinė situacija kelia daug klaustukų. Bus daug darbo“, – kalbėjo V.Dumblauskas.
Jam antrina ir politologas Saulius Spurga: biudžeto rengimo ir tvirtinimo metu besikeičianti valdžia – mūsų politinės sistemos netobulumas.
„Biudžetas – labai sudėtingas dokumentas, formuojamas ne vieną mėnesį. Kadangi jis turi būti patvirtintas kitiems metams, beveik visais atvejais projektas rengiamas buvusios Vyriausybės, o esminių pataisų tiesiog nėra galimybių padaryti. Nes pataisos gali būti sisteminės – už vieno siūlelio truktelėjus keičiasi visas audinys“, – lrytas.lt teigė S.Spurga.
Reikia prasišluoti šiukšles
Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovė Guoda Azguridienė teigė, kad dėl COVID-19 kilęs neapibrėžtumas – peilis ekonomikai, apsunkinantis bet kurios Vyriausybės darbą: neapibrėžtumas kelia iššūkių tiek prognozuojant ateities ekonomikos padėtį, tiek formuojant biudžetą.
„Vertinant dabartinę padėtį, reikšmingai išaugo žmonių apetitas pašalpoms ir kitokioms lengvatoms, todėl gali būti sunku grįžti į discipliną, ypač dėl biudžeto išlaidų. Keista, kai dabar lėšos leidžiamos ne esminėms sritims – ne reformoms, net ne socialinėms pašalpoms, kurios jau yra, o papildomoms išmokoms.
Ir dabar jau kalbama, kad kitą biudžetą reikės taupyti. Tai – labai nedėkinga situacija, kada visi įprato, kad gaus pinigų, tačiau dabar jau reikės taupyti“, – lrytas.lt teigė ekonomistė.
Anot G.Azguridienės, 2021 metų biudžetas turės atitikti tiek Europos kryptį – tai ir investicijos į atsinaujinančius šaltinius, žaliąjį kursą, tiek ir atliepti Lietuvos gyventojų lūkesčius.
„Gyventojai tikisi geresnių sveikatos paslaugų, tikisi, kad pagaliau mokytojams ir medikams atlyginimai bus pakelti ar kitaip bus įgalintos tos sritys. Kiekviena šių sričių yra iššūkis, tačiau norint šiuos tikslus pasiekti reikia atlikti kitus darbus – efektyvinti viešąjį administravimą, mažinti biurokratiją, nes visi per pandemiją pamatėme, kad tai yra didžiulis kliuvinys“, – kalbėjo ekonomistė.
G.Azguridienės teigimu, svarbiausias naujosios Vyriausybės prioritetas turėtų būti viešasis administravimas.
„Viešasis administravimas – kaip valstybės infrastruktūra: jeigu neveikia, galima prikurti visokių įstatymų, tačiau jie bus nekokybiški, arba ne laiku, arba nebus, kaip juos įgyvendinti.
Tai pamatėme su COVID-19 pagalbos priemonėmis verslui – programa buvo nebloga, tačiau kai pradėta ją detalizuoti ir įgyvendinti, paaiškėjo, kad niekas nepavyksta, viskas stringa. Valdžia neturi įrankių – ji pati save supančiojusi biurokratija ir įstatymų gausa. Norint ką nors padaryti, šioje srityje reikia prasišluoti šiukšles“, – įvardijo ekonomistė.
Ekonomikos šokas įveiktas
Kitokios nuomonės laikosi ekonomistas Aleksandras Izgorodinas – jo teigimu, net jei kitąmet lauktų dar viena koronaviruso banga arba labai nesubalansuotas biudžetas, Vyriausybė su dabartiniu finansų rinkų pasitikėjimu galėtų nesunkiai pasiskolinti rinkose už nedideles palūkanas.
„Dabartiniai rodikliai rodo, kad Lietuvos ekonomika atsigauna, tačiau atsigavimas bus banguotas. Ketvirtas ketvirtis ir kitų metų pirmas ketvirtis gali būti šaltesni tiek klimato, tiek BVP prasme. Biudžetas, švelniai sakant, tikriausiai nebus subalansuotas, tačiau iš kitos pusės tame problemų nematau.
Šiuo metu finansų rinkos pasitiki Lietuva – prieš porą savaičių Lietuva finansų rinkose pasiskolino už minusines palūkanas – tai reiškia, jog investuotojai primokėjo Lietuvos valdžiai, kad tik galėtų nusipirkti mūsų obligacijų. Tai yra labai geras signalas, nes investuotojai mato ekonominę situaciją ir pasitiki Lietuvos ekonomika“, – kalbėjo ekonomistas.
Be to, kitais metais euro zonos narėms bus išdalinti EK pinigai.
„Jei biudžeto nesubalansuosime patys, padės subalansuoti skolinimasis finansų rinkose. Aš esu vienas iš tų ekonomistų, kurie nedramatizuoja didelio skolos augimo Lietuvoje, nes situacija visiškai kitokia nei buvo prieš 10 metų. Tada skolinomės už dviženkles palūkanas per pačią krizę, dabar skolinamės už nulį, o atskirais atvejais – už minusą. Tai taip, skola auga, bet tai nėra problema“, – įsitikinęs ekonomistas.
Anot jo, daug rodiklių rodo, kad Lietuva su pirmos bangos ekonomikos šoku susitvarkė.
„Turime du sektorius, kurie krizę jau įveikė: tai yra pramonė, kur per pirmus aštuonis šių metų mėnesius gamybos apimtys jau viršijo 2019 metų pirmus aštuonis mėnesius. Kitas sektorius – mažmeninė prekyba, kur vidaus vartojimas yra 8 proc. didesnis nei pernai.
Šie du sektoriai krizę įveikė, vartotojų lūkesčiai po truputį atsigauna. Ketvirtą ketvirtį augimas gali sulėtėti, tačiau nemanau, kad sulėtėjimas bus didelis, nes nei Lietuvoje, nei Europoje neprognozuojama jokio drastiško karantino. Jis bus, tačiau greičiausiai karantinas bus segmentinis, o ne visa apimantis, kaip kovą ir balandį“, – prognozavo ekonomistas.
