Vietoj saulėlydžių: Palangą jūroje apglėbs milžiniškas vėjo jėgainių parkas – matysime net nuo tilto Meras Š.Vaitkus tokiems planams priešinasi

Spalio 5 d. Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo plano (LR BP) rengėjų ir Aplinkos ministerijos komanda kviečia į baigiamąjį susitikimą-konferenciją, kurio metu bus apžvelgiami viešinimo rezultatai, o susirinkimo dalyviai kviečiami diskutuoti, teikti komentarus bei pasiūlymus dėl LR BP konkretizuotų sprendinių.

Ši konferencija uždaro LR BP viešinimo laikotarpį – po baigiamojo susirinkimo-konferencijos pasiūlymai nebebus priimami.

Viena iš LR BP plane įvardijamų strateginių krypčių – „Atsakingai naudojama jūra ir pakrantė“. Joje aptariama neinvazinė urbanizacija, jūros ekosistemų būklė, rekreacinis potencialo išnaudojimas, tvari mėlynoji ekonomika, pamatuota uosto plėtra ir multimodalumas, tvariai naudojami resursai, atsinaujinantys energijos šaltiniai, klimato kaitos švelninimas.

Palangai šiame Lietuvos bendrajame plane numatyta liūdna perspektyva atsirasti didžiulio vėjo jėgainių parko pašonėje. Jei šie planai bus realizuoti, kurortą nuo Karklės iki Monciškių jūroje apglėbsiantis darinys bus matomas net nuo Palangos tilto.

Numatomas ir antrasis, dar galingesnis vėjo jėgainių parkas – jis nusidriektų didžiulėje jūros teritorijoje į vakarus nuo Palangos.

Plano rengėja – Aplinkos ministerija.

Birželio 22 d. posėdžiavusi Vyriausybė priėmė būtinus sprendimus jūrinio vėjo panaudojimo plėtrai – beveik 30 kilometrų nuo kranto nutolusioje Baltijos jūros teritorijoje iki 2030 m. numatoma įrengti iki 700 MW galios vėjo elektrinių parką. Jūrinis vėjas, kuris yra vienas iš efektyviausių ir perspektyviausių energijos šaltinių, leis padidinti vietinės elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Apie tai po posėdžio pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

„Įdarbinę jūrinį vėją mes pasieksime ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus ir sumažinsime elektros importą iš kitų šalių. Mūsų tikslas – jūrinį vėją plėtoti pačiu efektyviausiu ir konkurencingiausiu būdu, kartu tai bus galimybė pritraukti į Lietuvos energetiką pasaulinio lygio investuotojus“, – buvo cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Vyriausybės nutarimu numatyta tiksli Baltijos jūros ekonominės zonos dalis, kurioje tikslinga vėjo elektrinių plėtra iki 2030 m., ir šių elektrinių parko įrengtoji galia – 700 MW. Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje gali pagaminti apie 2,5–3 TWh per metus – tai yra beveik ketvirtadalis dabartinio Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio. Skaičiuojama, kad į tokio galingumo vėjo parkus bus pritraukta iki 1 mlrd. Eur privačių investicijų.

Numatomas teritorijos plotas vėjo elektrinėms Baltijos jūroje artimiausiu etapu siekia 137,5 kv. km, atstumas iki kranto – apie 29 km, vidutinis gylis – 35 m, o vidutinis vėjo greitis – apie 9 m/s. Investuotojai į vėjo jėgaines Baltijos jūroje bus atrenkami konkurso būdu. Numatyta, kad konkursai šių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje bus organizuojami 2023 m. vasario 1 d.

Iki šio laikotarpio patvirtintas teritorijos planavimo ir aplinkosaugos procedūras – specialiojo plano, strateginio pasekmių aplinkai vertinimą ir poveikio aplinkai vertinimą – atliks VšĮ „Lietuvos Energetikos Agentūra“.

Taip pat buvo pranešta, jog Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtai Vėjo elektrinių plėtros Lietuvos jūrinėje teritorijoje koncepcijai, kurioje siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai atsižvelgiant į darbo grupės, kuri sudaryta iš valstybės institucijų ir socialinių partnerių, rekomendacijas.

Vyriausybė pavedė Energetikos ministerijai iki liepos 1 d. parengti įstatymų projektus, reglamentuojančius paramos elektrinėms, numatomoms plėtoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje, schemą, pateikti juos derinti suinteresuotoms institucijoms bei pradėti derinti siūlomą paramos schemą su Europos Komisija.

Papildomai, įvertinant užsienio šalių patirtį ir tai, kad tinklų plėtra jūrinėje teritorijoje planuojamų elektrinių prijungimui gali trukti iki 8 metų, Vyriausybė pasiūlė perdavimo sistemos operatoriui pradėti parengiamuosius darbus numatomų plėtoti elektrinių prijungimui prie elektros tinklų.

Pranešime buvo pažymėta, jog jūrinio vėjo plėtra yra vienas iš Vyriausybės programos tikslų. Joje numatyta įvertinti vėjo energetikos Baltijos jūroje galimybių, plėtros poreikį ir sąnaudas bei priimti sprendimus dėl vėjo elektrinių Baltijos jūroje plėtros.

Jūrinio vėjo plėtra Baltijos jūroje yra numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje ir Nacionaliniame Energetikos ir klimato srities veiksmų plane.

„Penktadienį Klaipėdoje vyko Lietuvos bendrojo plano iki 2030-ųjų svarstymas, jame dalyvavusiam aplinkos viceministrui Mariui Narmontui įteikėme Palangos savivaldybės pastabas ir pretenzijas. Rytoj važiuoju į Vilnių, susitiksiu su viceministru, Palangai aktualiais klausimais kalbėsiu ir su Premjeru Sauliumi Skverneliu“, – „Vakarinei Palangai“ telefonu sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Nors ir sklinda kalbų, jog vėjo jėgainių parkas jūroje turėtų atsirasti ties Šventąja, kurorto meras žurnalistę patikino, jog kalba eina apie jūros teritoriją priešais Palangą. Tuo žurnalistė įsitikino ir po pokalbio išstudijavusi LR BP brėžinius.

„Mes pateikėme pretenziją Aplinkos ministerijai, kurią išsiųsime ir Vyriausybei. Joje kalbame apie tris mus netenkinančius sprendimus“, – „Vakarinei Palangai“ kalbėjo Š.Vaitkus.

Pirmoji problema, anot mero, vėjo jėgainių parko jūroje išdėstymas visai šalia Palangos. „Numatyta, jog toks parkas jūroje bus kuriamas 20 kilometrų nuo mūsų kurorto. Giedrą dieną visų vėjo jėgainių įrengimus bus galima matyti plika akimi nuo jūros tilto.

Jūs įsivaizduojate, ką tai reiškia? Bus sugadintas visas Palangos kraštovaizdis. Net grafas Tiškevičius, statydamas jūros tiltą, rūpinosi, kad šis statinys netrukdytų gėrėtis jūros horizontu ir saulėlydžiais“, – kalbėjo meras.

Anot jo, pats jūrinio vėjo jėgainių parkas nėra jokia blogybė, tokių parkų yra daug kur pasaulyje. Tačiau tokia artima kaimynystė labai pakenktų Palangai. Jo nuomone, toks darinys jūroje galėtų atsirasti mažiausiai 32 kilometrų atstumu nuo Palangos, tuomet tiek palangiškiai, tiek turistai nematytų vietoj horizonto besisukančius „malūnus“.

Tai, kad vizualinė tarša būtų tikrai galinga, galima spręsti pagal tai, jog jūroje planuojami įrengti vėjo jėgainių įrenginiai virš jūros lygio būtų išsikišę 150 ir daugiau metrų.

Antroji problema, kurią įvardijo Palangos vadovas ir kuri taip pat akcentuojama kreipiantis į Vyriausybę ir Aplinkos ministeriją – bendrajame plane nenumatyta jūrinio karjero, iš kurio pumpuotas smėlis ir baržomis gabentas į Palangos paplūdimius, vieta.

Smėlis paplūdimiams papildyti buvo plukdomas iš jūroje ties Neringa esančio karjero ir 2006 metais, ir šiemet.

Pasak kurorto vadovo, buvo atlikta daug studijų, vykdyta daug tyrimų ir paieškų, investuota nemažai lėšų, tam, kad būtų surastas Palangos paplūdimiams artimas smėlis – ir pagal spalvą, ir pagal frakciją. „Juk iš paprasto karjero žvyro į paplūdimius nepriveši“, – ironizavo „Vakarinės Palangos“ pašnekovas.

„Dabar šis karjeras Lietuvos bendrajame plane pradingo. Mes paprašėme apibrėžti ir konkrečiai pažymėti šio karjero koordinates ir paskirtį“, – žurnalistei sakė Š.Vaikus.

Be to, Palangos savivaldybė pateikė pastabas ir dėl numatomo naujojo gilavandenio jūrų uosto statybų Melnaragėje. Anot kurorto mero, jei šis uostas, kaip numatoma, nusidrieks jūroje 1 km, toks darinys iškart sustabdytų smėlio migraciją vandenyje iš pietų į šiaurę, ir tai būtų didžiulė ekologinė krizė Palangos paplūdimiams.

„Buvo daug kalbama apie naujojo uosto statybas Būtingėje, tai siūlė ir mokslininkai, bet plane matome Melnaragės teritoriją. Mes paprašėme plano rengėjų dokumento aprašomojoje dalyje pažymėti, kaip būtų sprendžiamas smėlio migravimo jūroje klausimas, gal tam planuojamojo uosto jūrinėje dalyje reikia įrengti tarpus, specialius tunelius, per kuriuos smėlis galėtų laisvai judėti jam įprasta kryptimi“, – „Vakarinei Palangai“ komentavo Palangos vadovas.

Pastabas dėl Lietuvos bendrojo plano iki 2030-ųjų dar galima pateikti šią savaitę, tai gali padaryti ir bet kuris šalies pilietis. Pasiūlymus iki pat spalio 5 d. galite teikti el. paštu info@am.lt arba per TPDRIS sistemą.

Rugsėjo 30-ąją Palangos savivaldybė išsiuntė Premjerui Sauliui Skverneliui bei Aplinkos ministerijai Palangos mero Šarūno Vaitkaus raštą „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano 2030 sprendinių“.

„Ypač didelį susirūpinimą kelia maksimali Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra. Palangos miesto savivaldybės nuomone, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinį giliavandenį uostą statant Baltijos jūroje prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartų Šiaurinio molo ties Melnrage, supilant jūroje apie 130 ha pusiasalį bei pailginus į jūrą esamus molus, bus nutrauktas bet koks priekrantės smėlio nešmenų judėjimas jūroje išilgai pakrantės į šiaurę nuo uosto.

Akivaizdu, kad smėlio nešmenų deficitas neleis natūraliai smėlio nešmenimis pasipildyti paplūdimiams nuo Melnragės iki Latvijos sienos, t. y. iškils itin didelė krantų erozinių procesų grėsmė, kuri neigiamai paveiks ne tik Baltijos jūros kranto liniją bet ir kraštovaizdį.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Pajūrio juostos tvarkymo programos 2014–2020 m., patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. D1-360, nuostatomis Lietuvai priklausančiame Baltijos jūros krante išskiriami trys prioritetiniai krantotvarkos ruožai: Palangos rekreacinė zona (nuo Kunigiškių iki Birutės kalno), Klaipėdos rekreacinė zona (nuo Girulių iki Klaipėdos uosto šiaurinio molo) ir Šventosios uosto – sienos su Latvija kranto ruožas.

Būtent prioritetiniai Baltijos jūros kranto ruožai yra itin svarbūs tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu, tačiau pritarus bendrojo plano sprendiniams, kuriuose numatyta maksimali Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra, būtent jiems iškils didžiausia grėsmė – rekreacinių išteklių tiek kokybinis, tiek kiekybinis mažėjimas.

Pažymėtina, kad bendrojo plano sprendiniai, susiję su Klaipėdos jūrų uosto plėtra, prieštarauja darnaus vystymo principams bei galiojantiems teisės aktams“, – akcentuojama Palangos mero Š.Vaitkaus kreipimesi.

„Kitas svarbus objektas – apie 20 km nuo kranto numatytos vėjo jėgainės Baltijos jūroje nuo Būtingės iki Klaipėdos taip pat kelia ypatingą susirūpinimą dėl kraštovaizdžio vizualinės taršos, ypač ties Palanga. Pažymėtina, kad šių sprendinių niekas neteikė derinti Palangos miesto savivaldybei bei nepateikė motyvuotų paaiškinimų, kad tai nepadarys žalos.

Dar 2016 m. rugsėjo 29 d. Palangos miesto savivaldybės administracijoje buvo sudaryta darbo grupė dėl teritorijų planavimo dokumentų, jų koncepcijų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų nagrinėjimo, projektinių pasiūlymų, kurie derinami IS „Infostatyba“. Darbo grupė 2016-2017 metais nagrinėjo vėjo energijos panaudojimo atviroje jūroje Šventosios–Palangos atkarpoje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas.

Šiose ataskaitose konstatuota, kad vėjo jėgainės taps vizualiai reikšmingu objektu jūriniame kraštovaizdyje, didžiojoje dalyje žemyninės Lietuvos Baltijos jūros kranto zonos, bus vizualiai reikšmingos stebint iš visų žemyniniame Lietuvos Baltijos jūros krante esančių regyklų bei didelio intensyvumo bendro naudojimo paplūdimių.

(…) Atliktus matomumo vertinimus nustatyta, kad AVEC-1 ploto atveju apie 98-99 proc. vėjo jėgainių bus matomos. (…) Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje pateikta tik vienintelė įmanoma poveikio kraštovaizdžiui mažinimo priemonė – būtina koreguoti AVEC-1 vėjo jėgainių jūroje parko ribas.

Tačiau nepaisant aukščiau išdėstytos informacijos į tai rengiamame Lietuvos Respublikos bendrajame plane atsižvelgta nebuvo, neigiamas poveikis kraštovaizdžiui nėra vertinamas, o vėjo jėgainių parko teritorija nuo kranto nutolusi vos 20 km.

Siekiant sumažinti reikšmingą neigiamą poveikį šalies pajūrio pakrančių rekreacinei kokybei, kurortinėms vietovėms, prašome Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose nenumatyti vėjo jėgainių statybos arčiau nei 32 km iki kranto.

Siūlome šioje zonoje numatyti ir brėžiniuose žymėti alternatyvius plaukiojančius jūros bangų energijos šaltinius. Taip pat siūlome tokių alternatyvių energijos šaltinių panaudojimą įvertinti ir tolimesnėje jūros zonoje, skirtoje atsinaujinančių energijos šaltinių vystymui.

Taip pat Palangos miesto savivaldybė prašo tikslinti LR bendrojo plano brėžinį „Kompleksinė infrastruktūra ir teritorijų rezervavimas valstybės poreikiams“ pažymint, kad Palangos miesto teritorijoje vėjo elektrinių (ir kitų aukštų statinių) vystymas draudžiamas“, – akcentuoja Palangos meras Š.Vaitkus rašte Vyriausybės vadovui ir Aplinkos ministerijai.