Europos Komisija (EK) Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projekto antrajam etapui skyrė 720 mln. eurų, iš jų Lietuvai tenka 300 mln. eurų. Anot Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, tai leis įgyvendinti kritiškai svarbius etapus, o ilgainiui pasiekti, kad galėsime nebepirkti nei rusiškos, nei baltarusiškos elektros energijos.

Projektui skiriamas maksimaliai galimas 75 proc. finansavimas. Už šiuos pinigus bus įgyvendinami svarbiausi projektai – „Harmony Link“ ir sinchroninių kompensatorių statyba.

„Tai svarbus momentas Lietuvai, Lenkijai, visoms Baltijos šalims kelyje į sinchronizaciją“, – sakė ministras.

Ž.Vaičiūno teigimu, tokia parama – beprecedentė, nes iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) tokios paramos nėra gavęs nė vienas energetikos infrastruktūros projektas.

„Tai – ir didžiulis EK paramos šiam projektui ženklas. Anksčiau buvo matyti, kad jis remiamas politiškai, o dabar remiamas ir finansiškai“, – sakė ministras.

Svarbu visai Europai

EK pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad tai svarbi diena Europai.

„Mes žengiame didelį žingsnį sujungiant Europą ir parodant europietišką solidarumą realiais darbais. Praėjusį vakarą mes nusprendėme skirti 720 mln. eurų iš CEF sujungti Baltijos elektros sistemą su likusia Europa“, – bendroje spaudos konferencijoje su Baltijos šalių lyderiais penktadienį sakė U. von der Leyen.

Prezidentas Gitanas Nausėda padėkojo EK pirmininkei už „asmeninį įsitraukimą“ į sinchronizavimo projektą.

„720 mln. eurų bus skirti labai svarbiems projekto darbams, pirmiausia jungčiai „Harmony Link“, taip pat sinchroniniams kompensatoriams Baltijos šalyse“, – sakė G.Nausėda.

Jis teigė esąs taip pat patenkintas Baltijos šalių bendradarbiavimu susitariant dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektros nepirkimo. Pasak jo, Lietuva, Latvija ir Estija surado bendrą poziciją šiuo klausimu.

Gegužę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos elektros perdavimo bendrovės pateikė bendrą 1,2 mlrd. eurų paraišką EK. Lietuva prašė 462 mln. eurų, Latvija – 100 mln. eurų, Estija – 111 mln. eurų, Lenkija – 521 mln. eurų ES paramos.

Likusi pavasarį prašytos pramos suma, tikimasi, bus gauta kitais metais, kitame jos skirstymo etape.

Bendra vertė – 1,65 mlrd. eurų

Iki 700 megavatų (MW) nuolatinės srovės (HVDC) jūrinė jungtis „Harmony Link“ yra didžiausias ir brangiausias sinchronizavimo projektas, jo vertė – apie 680 mln. eurų. Be jungties, numatoma pastatyti ir sinchroninius kompensatorius kiekvienoje iš Baltijos šalių.

Bendra viso antrojo etapo vertė yra apie 1,22 mlrd. eurų.

Jūrinės Lietuvos ir Lenkijos jungties „Harmony Link“ statybai numatyta 493 mln. eurų, sinchroninių kompensatorių įrengimui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – 166,5 mln. eurų. Likusi dalis bus naudojama „Harmony Link“ jungties integravimui reikalingų tinklų modernizavimui bei plėtrai. Lietuvoje įgyvendinamų projektų finansavimui skirta suma sieks 301 mln. eurų.

Baltijos šalys jau gavo paramą pirmam sinchronizavimo etapui, kurio metu už 432 mln. eurų stiprinami šalių vidaus tinklai. Tuomet Lietuva, Latvija ir Estija gavo maksimalų galimą 75 proc. finansavimą – 323 mln. eurų, iš jų Lietuvai skirta 125 mln. eurų.

Sinchronizavimas yra svarbiausias Baltijos šalių energetinio saugumo projektas ir prioritetinis ES projektas, kurio bendra vertė sieks iki 1,65 mlrd. eurų.

Ž.Vaičiūnas aiškino, kad iš visų 23 sinchronizacijos projektų visose Baltijos šalyse gauta parama užtikrins 19-os projektų įgyvendinimą. Nepaisant to, kad keturi projektai kol kas lieka už brūkšnio, ministras tikino, kad dėl to pati sichronizacijos apimtis nesikeis.