Šalims iki šiol nepavyko įveikti pandemijos, o rudenį, prognozuojama, koronaviruso atvejų gali daugėti.
Lietuvoje jau dabar priimami nauji nutarimai, tad žmonių socialinis gyvenimas bus dar labiau apribotas.
Suprasdami koronaviruso ir karantino keliamus iššūkius senjorams, ypač tiems, kurie gyvena vieni ar neturi juos globojančių artimųjų, Lietuvos verslininkai ir organizacijos operatyviai ėmėsi iniciatyvų, palengvinančių žmonių kasdienį gyvenimą, tobulinančių jų technologinius įgūdžius ir taip mažinančių socialinę atskirtį.
Opi problema
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto docento Antano Kairio, vienišumas tarp vyresnio amžiaus žmonių ir iki karantino buvo opi problema, todėl priverstinė pavasario izoliacija senjorus paveikė skirtingai.
„Poveikis priklauso nuo situacijos, kurioje žmogus buvo iki karantino ir į kurią pateko: sunkiausia turėjusiems daugiau gyvų socialinių kontaktų, kurie dingo karantino metu, ypač jeigu sudėtinga juos palaikyti naudojantis technologinėmis priemonėmis.
O jei kalbėsime apie žmogų, kuris ir šiaip gyveno vienas, neturėjo daug kontaktų, o pagrindiniai kontaktai buvo telefoniniai, jo gyvenimas kaip buvo vienišas, taip ir liko“, – pabrėžė A.Kairys.
Anot psichologo, vienišumas tarp senjorų kyla tiek dėl objektyvios realybės, pavyzdžiui, jeigu miršta artimieji ar vaikai gyvena užsienyje, tiek dėl kitų žmonių požiūrio.
„Lietuvoje trūksta dviejų dalykų: pirmiausia sąmoningų programų, kurios būtų skirtos vyresnio amžiaus žmonėms įtraukti į bendruomenių, socialinę veiklą ir savanorystę.
Kitas svarbus dalykas – elementariausias vyresnio amžiaus žmonių diskriminavimas, kai senjorai laikomi nenaudingais.
Tokiu atveju į juos žiūrima kaip į naštą arba kaip į grupę žmonių, kuriuos reikia užimti ir kurie nieko negali duoti, nors tai netiesa, nes vyresnio amžiaus žmonės gali būti labai naudingi bendruomenei, o jų dalyvavimas joje gali duoti labai daug naudos abiem pusėms“, – įsitikinęs psichologas.
Milžiniškas susidomėjimas
Dar prieš karantiną Lietuvos verslas siekė mažinti senjorų atskirtį – dalis iniciatyvų ypač padėjo patekus į beprecedentę situaciją pavasarį.
Viena tokių iniciatyvų – telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ edukacinis projektas senjorams, kurio metu jie mokomi naudotis išmaniosiomis technologijomis ir bendrauti su šeimos nariais nuotoliniu būdu.
„Namuose dėl karantino likę senjorai tapo dar vienišesni. Balandį pradėjome naują edukacinį projektą senjorams – jie mokomi naudotis išmaniosiomis technologijomis ir bendrauti su šeimos nariais nuotoliniu būdu. Šia iniciatyva siekta sumažinti didžiausioje rizikos grupėje esančios visuomenės dalies atskirtį“, – apie iniciatyvą „Lietuvos rytui“ kalbėjo „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis.
Kita ypač sėkminga iniciatyva, karantino metu subūrusi daug verslų, organizacijų ir piliečių, – savanorių pagalbos centras „Stiprūs kartu“, padėjęs senoliams apsipirkti, įtraukęs galinčius paremti maistu skurstančius.
Kovo pradžioje žurnalisto Edmundo Jakilaičio ir Lietuvos šaulių sąjungos Pelėdų būrio suburta pilietinė iniciatyva – savanorių pagalbos centras – veikti pradėjo vos per kelias dienas: iniciatyvos tinklalapiui sukurti prireikė vos dviejų dienų, o trečią dieną jau buvo priimami skambučiai.
„Jei Lietuvoje vėl bus įvestas karantinas, tokiu atveju tikrai reikėtų pagelbėti ir senoliams, ir neįgaliesiems ir vėl burti savanorius. Jau dabar esame geriau pasiruošę – jei tada viską užkūrėme per kelias dienas, dabar turbūt įgyvendintume per vieną dieną“, – „Lietuvos rytui“ tikino idėjos iniciatorius E.Jakilaitis.
Po karantino atliktos visuomenės nuomonės apklausos iniciatyvą „Stiprūs kartu“ įvertino kaip vieną iš dviejų geriausių visuomeninių iniciatyvų – kartu su „Laikykitės, medikai“.
„Susidomėjimas buvo tikrai didelis: išplatinome klipus, reklamjuostes, informaciją per visą šalies žiniasklaidą, kuri ją platino neatlygintai. Tai buvo didelis solidarumo bumas Lietuvoje“, – kalbėjo E.Jakilaitis.
„Nors pandemija, žinoma, ir mediciniškai buvo gana skausminga, nes kai kurie žmonės, deja, nuo COVID-19 mirė, kartu pandemija leido pakelti solidarumo ir gerumo bangą Lietuvoje“, – pridūrė jis.
Pasak savanorių koordinavimo centro koordinatorės Ingos Naruševičiūtės, daugiau nei 4 tūkst. savanorių iš visos Lietuvos per kelis mėnesius išpildė 6 tūkst. pagalbos prašymų.
„Pirmiausia mūsų pagalbos reikėjo senyvo amžiaus žmonėms, kurie buvo rizikos grupėje ir kuriems buvo rekomenduojama neiti iš namų. Jie buvo išsigandę, skambino ir klausė, kaip jiems reikės įsigyti maisto. Tad mes juos nuramindavome ir pagelbėdavome – saugiai aprūpindavome maistu.
Buvo pačių įvairiausių prašymų: pasirūpinti jų gyvūnais, išvesti juos į lauką, nuvežti į veterinarijos kliniką. Buvo ir keistesnių, pavyzdžiui, pabūti liudininkais per santuokos ceremoniją“, – prisiminė I.Naruševičiūtė.
Anot jos, pirmąsias iniciatyvos dienas, vos paskelbus apie savanorių registraciją, suplūdo po 500 savanorių per dieną: „Savanoriai – įvairaus amžiaus, tačiau aktyviausi buvo 30–40 metų žmonės. Matyt, ši amžiaus grupė realiausiai įvertino situaciją ir suprato, kad kitiems žmonėms reikia pagalbos. Be to, jie galėjo padėti.“
Šiuo metu iniciatyva neveikia tokiu pajėgumu kaip anksčiau, tačiau tie, kuriems reikia pagalbos, ir dabar gali kreiptis.
„Mūsų rėmėjai, tie, kurie mums padėjo pirmiausia – „Tele2“ ryšio operatoriai – davė mobiliojo ryšio prietaisus ir numerius. Šiuos aparatus turime iki šiol. Jei vėl prireiktų, mes labai greitai galėtume atnaujinti intensyvų ryšį su senjorais“, – kalbėjo I.Naruševičiūtė.
Finansinio raštingumo svarba
Suprasdamas vyresnio amžiaus žmonių finansinio raštingumo svarbą SEB bankas pernai pradėjo iniciatyvą, padedančią senjorams išmokti naudotis interneto banku, apsisaugoti nuo sukčių.
Banko Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė informavo, kad nuo rugsėjo programa pradedama iš naujo.
„Didindami senjorų finansinį raštingumą pernai rudenį tapome socialinio projekto „Senjorų avilys“ rėmėjais – tai unikali užimtumo erdvė, inicijuota Vilniaus miesto savivaldybės, kurioje mes įrengėme kompiuterių klasę senjorams.
Čia įvairūs lektoriai veda kompiuterinio raštingumo paskaitas ir praktinius seminarus, padedančius naudotis interneto banku“, – pasakojo S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
Anot jos, kompiuterių klasėje vedamos paskaitos buvo ypač populiarios – iki karantino 2,5 mėnesio trunkančius kursus išklausė ir sėkmingai baigė per 160 senjorų.
„Nuo rugsėjo vėl veiks visiškai užpildytos 8 grupės senjorų, pasiruošusių išmokti kompiuterinio raštingumo. Taigi ši tema jiems aktuali, o norinčiųjų to išmokti labai daug.
„Senjorų avilio“ patirtis patvirtina, kad nėra amžiaus ribų mokytis, reikia tik noro, ir senjorai taip pat gali būti aktyvūs skaitmeninių paslaugų vartotojai.
Akivaizdu, kad karantino metu ne vienam teko išmokti daugiau naudotis banko paslaugomis savarankiškai – internetu ar telefonu, todėl šiuos įgūdžius svarbu nuolat stiprinti, kad galėtų saugiai ir patogiai naudotis banko paslaugomis ne tik nutikus tokiai neįprastai situacijai, bet ir kasdien“, – pridūrė ji.
Aktyvus laisvalaikis
Į nemokamas veiklas 1,5 tūkst. senjorų įtraukė ir viešosios įstaigos „Sėkmės idėja“ kartu su prekybos tinklu „Iki“ vykdytas projektas „Susitikim, mieli senjorai“, pasakojo tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
„Prie iniciatyvos prisidėjome 2019 metų rudenį, Kaune ir Vilniuje senjorams dovanojome 4 veiklas: sveikatos stiprinimo (linijinių šokių) su scenos profesionale Dalia Michelevičiūte, dailės pamokas su tapytoju Linu Liandzbergiu, kūrybinių dirbtuvių pamokas su rankdarbių meistre Kristina Račkauskaite ir kalanetikos veiklas su trenere Toma Peštene“, – pasakojo tinklo atstovė.
Nors koronaviruso pandemija šias veiklas pristabdė, kai bus saugu, prekybos tinklas žada jas atnaujinti.
„Siekiame, kad senjorai atrastų naujų pomėgių ir džiaugtųsi gyvenimu. Dažnai išėję į pensiją žmonės save nurašo, užsidaro namuose, mano, kad gyvenime nebegali atrasti naujų dalykų.
Norime parodyti, kad viskas yra atvirkščiai. Gyvenimas pilnas netikėtumų, tereikia truputį paskatos jas vėl atrasti. Norime, kad visuomenėje senjorai gyventų oriai, susirastų bendraminčių ir jaustųsi visaverčiais visuomenės nariais“, – kalbėjo V.Budrienė.
