Sekmadienį minimos pasaulinės turizmo dienos proga apie tai, kokios turizmo industrijos perspektyvos ir kaip keisis keliautojų požiūris į keliones, papasakojo „Baltic Tours Group“ atstovė Rasa Levickaitė.
– Karantino pradžioje esate minėjusi, kad vyrauja dvi priešingos nuomonės dėl turizmo ateities – pesimistinė ir optimistinė. Ar šios prognozės jau pildosi?
– Karantino pradžioje verslo ir akademinė bendruomenė vienbalsiai kartojo, kad keliausime, bet kitaip. Tuomet nuomonės skilo, kad „kitaip“ – tai erdviai, laisvai, natūraliai, giliai, bet brangiau, o antrosios nuomonės šalininkai teigė, kad keliausime dar intensyviau, kaip nutiko po visų, tiesa, mažesnės apimties turizmo krizių. Jos buvo ištikusios po rugsėjo 11-osios teroro akto, 2008 m. pasaulio finansų krizės metu, po orlaivių katastrofos karo oro erdvėje ir kitų įvykių.
Kai tik birželio pabaigoje atsidarė pirmieji skrydžiai į Bulgariją ir Graikiją, lėktuvai pildėsi žaibiškai, tačiau dėl pandeminės situacijos prastėjimo netrukus šie skrydžiai buvo atšaukti.
Lygiai tokia pati situacija stebima rugsėjį, kai buvo pasiūlyti tiesioginiai poilsiniai reisai į Kiprą. Socialiniuose tinkluose ir pokalbiuose su klientais girdėti begalinis kelionių ilgesys. Nors vasara buvo rekordinė vietinio turizmo prasme, to tikrai neužtenka. Kelionės jau buvo tapusios pirmo būtinumo paslauga, žmonėms tai ne tik gyvenimo būdas, bet ir galimybė pažinti, paragauti, patirti.
– Turizmas – vienas labiausiai nuo pandemijos nukentėjęs sektorius. Ar turizmo verslai turi šansų išgyventi?
– Turizmas – vienas labiausiai konsoliduotų verslų, kurių tiekimo grandinė yra ilga, paini, apimanti tradicinio, virtualaus ir dirbtinio intelekto kuriamą partnerystės tinklą.
Iki pandemijos turizmo verslai veikė vienpusio paslaugos judėjimo kryptimi, grąžinimų ir keitimų atvejai buvo vienetiniai, todėl verslo modeliai nebuvo pritaikyti masinio paslaugų atšaukimo, grąžinimo ar keitimo krypčiai. Susidarė neregėto masto skolos grandinė, kuri, užsidarius valstybių sienoms, o vėliau įvedus keliavimo apribojimus, užkirto kelią verslams užtikrinti minimalias pajamas verslo tęstinumui palaikyti.
Dalis verslų jau pirmomis karantino dienomis užvėrė duris, dalis bandė persiorientuoti ir teikti vietinio turizmo paslaugas šalių gyventojams, tretieji, o tokių kol kas yra dauguma, balansuoja ir tikisi pralaukti kritinį laikotarpį.
Jei šis laikotarpis baigsis masiniu skiepijimu 2021 metų pirmąjį pusmetį, turizmas turi galimybę prisikelti, tačiau jei pandemijos protrūkius teks žaboti dar kelerius metus, turizmui sparnai bus gerokai prikirpti.
Tokia pati situacija yra visame pasaulyje, Lietuva tikrai nėra išimtis. Pasaulyje skaičiuojama apie 97 proc. turizmo verslo subjektų, kurių veiklą ši pandemija sukrėtė iš esmės.
– Kas šiuo metu padeda išgyventi neregėto masto krizę išgyvenantiems turizmo verslams?
– Situacija kiekvienoje šalyje yra labai skirtinga. Pavyzdžiui, „Lufthansa“ orlaivių ir visos grandinės išlaikymui per karantiną turėjo skirti apie 1 mln. JAV dolerių per valandą. Joks verslas be valstybės paramos nėra pajėgus atlaikyti tokių kaštų.
Lietuvoje turizmo sektoriaus darbuotojams suteikiama darbo užmokesčio subsidija. Tai sveikintina valstybės pozicija, bet ji anaiptol neišgelbsti įmonių nuo senkančių finansinių resursų. Pavyzdžiui, „Baltic Tours Group“, kuri valdo prekės ženklus „Baltic Tours“, „Skrendu.lt“, „Lektuvubilietai.lt“, „Aero.lv“ ir yra diversifikavusi verslą į įvairias turizmo paslaugų rūšis kaip lėktuvo bilietų pardavimas, tarpininkavimas parduodant kelionių organizatorių keliones, kelionių organizavimas, atvykstamojo turizmo paslaugos užsienio keliautojams.
Kiekviena verslo sritis išgyveno savitą griūtį, tačiau optimizavus kaštus, priėmus sprendimą savo daliai darbuotojų padėti ieškotis darbo nenukentėjusiuose sektoriuose, perkvalifikavus dalį darbuotojų į artimą sritį, pasinaudojus valstybės inicijuotu turizmo inovacijų projektu, tęsia veiklą ir išnaudoja kiekvienos naujos dienos nešamą, kad ir laikiną, verslo galimybę.
