Portalo šaltinių teigimu, vadovai gauna dešimtis tūkstančių eurų priedus pažeisdami galiojančią tvarką ir susitarimus su profesine sąjunga. Be to, anot šaltinių, vadovai esą nelegaliai įdarbina dalį LRT darbuotojų ir ragina klastoti dokumentus.
Savo ruožtu lrytas.lt pateiktame LRT komentare teigiama, jog minimoje publikacijoje dalis pateiktų teiginių neatitinka tikrovės.
Darbo užmokesčio politika – paslaptis?
Apie LRT vadovybės darbo užkulisius prabilę darbuotojai tikina, jog nors generalinės direktorės įsakymu įstaigoje yra patvirtinta atlygio politika, nei ją rengiant, nei tvirtinant ar vėliau ne kartą keičiant, darbuotojai apie tai nebuvo informuojami, skelbia tv3.lt
Anot portalo šaltinio, kad LRT atlygio politika yra neskaidri gali įrodyti jos priede numatyti skirtingų pareigybių atlyginimų rėžiai.
Kaip aiškinama publikacijoje, pagal atlygio politiką konkrečiam LRT darbuotojui galima skirti nuo 80 proc. iki 140 proc. politikos priede nurodytos medianos dydžio algą. Pavyzdžiui, pagal pirminį politikos priedą generalinio direktoriaus pareiginės algos mediana neatskaičius mokesčių buvo 8812 eurai (taigi algos ribos – maždaug nuo 7050 iki 12337 eurų), o jo pavaduotojo gerokai didesnė – 9849 eurai (ribos – nuo 7879 iki 13789 eurų).
„Jūs kur nors matėte, kad įmonės ar įstaigos vadovas, nešantis visą teisinę atsakomybę už jos veiklą, uždirbtų mažiau nei jo pavaduotojas, kuris jau pagal apibrėžimą yra žemesnio rango darbuotojas? Tokių keistybių dokumente yra ir daugiau“, – aiškino tv3.lt šaltinis.
Be to, LRT darbuotojų teigimu, įstaigoje nėra Darbo tarybos, nors ji yra privaloma, jeigu įstaigoje veikianti profsąjunga neatstovauja daugiau kaip trečdaliui viso kolektyvo.
Dėl įspūdingų sumų įtaria pažeidimą
Tv3.lt kalbinti LRT darbuotojai skundėsi ir tuo, kad aukščiausia vadovybė ir padalinių vadovai selektyviai sprendžia, kam, kada, kokie priedai ar premijos bus paskirtos.
„Jas dažniausiai gauna tik M. Garbačiauskaitės-Budrienės ar jos favoritų valia įdarbinti nauji žmonės. Daugiau ar geriau dirbantys senbuviai jaučiasi diskriminuojami. Jei tik kas dėl to paprieštarauja ar pakritikuoja panašias neteisybes, užsitraukia nemalonę ir anksčiau ar vėliau netenka darbo“, – tv3.lt tikino vienas pašnekovas.
Anot jo, šias tendencijas iliustruoja tai, kaip generalinė direktorė dalija pinigus departamentų vadovams. LRT finansinėje ataskaitoje skelbė, kad per praėjusius metus kai kurie vadovai uždirbo kur kas daugiau nei šalies prezidentas. Pavyzdžiui, Interneto departamento vadovas – 121,6 tūkst. eurų, Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas – 99,4 tūkst. Eurų.
„Negana to, šių metų pradžioje LRT Taryba ne tik skyrė generalinei direktorei jos vieno mėnesio algos dydžio priedą, bet ir „rekomendavo“ paskatinti kitus administracijos vadovus neįvardydama tam leistinos sumos. Daugiau kaip 30 tūkst. eurų direktorė skyrė penkiems vadovams, kurie ir taip uždirba daugiausiai“, – tv3.lt pasakojo darbuotojas.
Pagal paskatinimo skyrimo metu galiojusią LRT atlygio politiką, darbuotojams gali būti skirti 5–10 proc. pareiginio atlygio neviršijantys priedai ir 50 proc. atlygio neviršijančios premijos. Tačiau pažeidžiant šią tvarką penkiems minėtiems vadovams išmokėtos nuo 100 iki 181 proc. jų įprastinės algos dydžio premijos. Daugiausia – 9333 eurai Interneto departamento vadovui ir 7644 eurai Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovui, rašo tv3.lt.
Kalba apie nelegalų darbą ir dokumentų klastojimą
Neretai žiniasklaidos priemonėse sudaromos autorinės sutartys – pagal jas autorius savarankiškai, savo priemonėmis ir jam patogiu metu sukuria tam tikrą kūrinį ir jį perduoda užsakovui.
„Tačiau daugybė darbuotojų LRT dirba pagal autorines sutartis, nors visiškai aišku, kad su jais turėtų būti sudarytos paprastos darbo sutartys. Tiesiog vadovams taip patogiau. Iš kitos pusės, „autorininkų“ sąskaita sutaupoma pinigų, kuriuos galima skirti kitiems dalykams. Be to, kada nori, tokiu žmogumi galima atsikratyti, jeigu tik jis kuo nors neįtiko“, – tv3.lt kalbėjo LRT darbuotojas.
Kitaip nei dirbant pagal darbo sutartį, autorinė sutartis žmogui nesuteikia daugelio garantijų: jis negali sukaupti mokamų kasmetinių atostogų, jam negalioja Darbo kodekse įtvirtinti draudimai atleisti iš darbo, išeitinės išmokos.
Sprendžiant iš tv3.lt redakcijai perduotų kai kurių LRT vadovų elektroninių laiškų, ne vienas ir ne du darbuotojai šiemet realiai įstaigoje įsidarbino, tačiau algą gauna tik pagal autorinę sutartį.
Pavyzdžiui, viename iš laiškų tokiam darbuotojui, įdarbintam pagal autorinę sutartį, vadovas prašo skirti darbovietės nešiojamą kompiuterį suteikiant prieigas prie sistemų, nurodoma, kuriame kabinete dirbs tas darbuotojas, tačiau tuo pačiu paveda perduotą turtą užrašyti materialiai atsakingam to padalinio asmeniui, dirbančiam pagal darbo sutartį.
Apie kitą darbuotoją kolegos informuojami, kad ji „pas mus jau kokius metus dirba pagal autorinę sutartį, dabar ją „įetatiname“, jai atitenka (nurodomas kitos darbuotojos vardas ir pavardė, – aut. past) etatas (reikia panaikinti redaktoriaus etatą ir įsteigti žurnalisto). Kompiuterį ir kitas darbo priemones turi.“
Tv3.lt teigimu, tai ne tik parodo, kad LRT vadovai galimai nelegaliai įdarbina darbuotojus, bet ir ragina pavaldinius klastoti dokumentus – tai yra formaliai perduoti naudoti darbovietės turtą žinomai kitam asmeniui, o ne realiam turto naudotojui.
„Kiek žinau, šis klausimas buvo ne kartą keltas vadovams. Juolab, kad pasitaikė atvejų, kai taip fiktyviai perduoti kompiuteriai, kita įranga pasikeitus darbuotojams tiesiog dingdavo. Dar suprasčiau, jei taip vyktų privačiame versle – savininko turtas, kam nori, tam duoda. Bet čia kalbame apie už gyventojų sumokėtus mokesčius pirktą turtą“, – stebėjosi pašnekovas.
LRT: dalis pateiktų teiginių neatitinka tikrovės
Portalui lrytas.lt atsiųstame LRT komentare pabrėžiama, kad publikacijoje dalis pateiktų teiginių neatitinka tikrovės.
„Su atlygio politika LRT darbuotojai yra supažindinami, ji darbuotojams yra prieinama, kaip tą ir numato LR teisės aktai. Be to, nuolat vyksta susitikimai su atskirais skyriais ir departamentais, kuriuose Atlygio politika yra pristatoma išsamiai, atsakoma į darbuotojų klausimus, išklausomi pastebėjimai ir pasiūlymai. Kintamojo atlygio tvarka rengta konsultuojantis su skyrių vadovais ir kitais LRT darbuotojais.
Taip pat darbuotojai aktyviai naudojasi galimybe išsakyti pastabas dėl su atlygiu susijusių klausimų tiesioginiam vadovui specialių darbuotojo veiklos vertinimo susitikimų metu (jie rengiami du kartus per metus – tarpinis pusmečio vertinimas ir metinis vertinimas) arba tiesiogiai Personalo ir darbuotojų saugos skyriui.
Bet kokie pokyčiai, susiję su atlygio tvarkų keitimu, taip pat yra derinami su LRT Profesine sąjunga. Į darbuotojų ir jų atstovų išsakomas pastabas yra atsižvelgiama kasmet peržiūrint Atlygio politiką“, – teigiama LRT komentare.
LRT atstovai taip pat aiškino, kad teiginiai dėl autoriniais pagrindais LRT dirbančių asmenų nėra pagrįsti.
„Tam tikriems darbams / paslaugoms atlikti yra sudaromos autorinės, prekių, darbų, paslaugų teikimo ir kitos sutartys, kaip tai ir numato LR teisės aktai“, – aiškino LRT.
Tuo metu priedai LRT darbuotojams yra skiriami už atliktas svarbias užduotis, už papildomą darbą, įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už papildomą funkcijų (pareigų) vykdymą, teigiama komentare.
Sulaukė skundų
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informavo lrytas.lt sulaukusi LRT darbuotojų skundų.
„2020 m. Valstybinė darbo inspekcija dėl VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija gavo 2 prašymus nagrinėti darbo ginčus (dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo ir dėl atleidimo iš darbo) bei 1 skundą (dėl spaudimo išeiti iš darbo savo noru)“, – teigiama lrytas.lt pateiktame VDI komentare.
VDI nurodo, jog jeigu darbo santykiai nustatomi civiliniuose santykiuose (susitarimuose), tai traktuojama kaip nelegalus darbas. Už nelegalų darbą atsakomybė taikoma tiek pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, tiek pagal Užimtumo įstatymą.
Šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama bauda darbdaviui nuo 868 iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 240 iki 880 eurų.
Atsakydami į Valstybinės darbo inspekcijos pateiktą informaciją apie gautus skundus, LRT papildė savo atsakymą lrytas.lt teigdami, jog „LRT žiniomis, VDI pažeidimų nenustatė ir pretenzijų LRT nepateikė.“
