Naujausiame tyrime Tarptautinė darbo organizacija (TDO) nustatė, kad iki metų vidurio darbo valandos visame pasaulyje, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, sumažėjo 17,3 procento – tai atitinka beveik 500 milijonų etatų.
Kartu tai yra beveik 100 mln. didesnis darbo vienetų ekvivalentų skaičius, nei TDO prognozavo birželio mėnesį. Tuo metu ji skaičiavo, kad iki antrojo ketvirčio pabaigos bus prarasta 14 proc. darbo valandų.
„Poveikis yra katastrofiškas“, – pareiškė TDO vadovas Guy Ryderis, nurodydamas, kad pasaulinės pajamos iš darbo per pirmuosius devynis šių metų mėnesius sumažėjo 10,7 proc., palyginti su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu.
Tai reiškia maždaug 3,5 trln. JAV dolerių (2,9 trln. eurų) arba 5,5 proc. viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukį, nurodė TDO.
TDO taip pat perspėjo, kad paskutiniojo 2020 metų ketvirčio perspektyvos labai pablogėjo palyginti su pastarąja ataskaita, paskelbta birželio mėnesį.
Organizacija anksčiau prognozavo, kad pasaulinis darbo laikas ketvirtąjį ketvirtį bus 4,9 proc. mažesnis nei prieš metus, tačiau teigė, kad dabar tikimasi 8,6 proc. sumažėjimo, kuris atitinka 245 mln. etatų.
TDO teigimu, besivystančių ir besiformuojančių ekonomikos šalių darbuotojai, ypač tie, kurie dirba neoficialiai, buvo paveikti kur kas labiau nei ankstesnių krizių metu.
Organizacija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors daugelis ribojančiųjų priemonių buvo sušvelnintos, 94 proc. pasaulio darbuotojų yra tose šalyse, kur vis dar galioja tam tikri su darbu susiję apribojimai.
TDO užimtumo politikos skyriaus vadovas Sangheonas Lee perspėjo, kad darbuotojų padėtis gali dar labiau pablogėti.
Jei antrosios infekcijos bangos lems griežtesnius apribojimus ir naujus karantinus, pasak jo, poveikis darbo rinkai gali prilygti tam, kurį matėme antrąjį šių metų ketvirtį.
G.Ryderis perspėjo, kad imantis veiksmų dėl pandemijos, politikos formuotojai neturėtų skirti ekonomikai daugiau dėmesio nei sveikatos apsaugai.
Visgi TDO ataskaita taip pat parodė, kad be daugybės fiskalinių paskatų, kurių ėmėsi įvairių šalių vyriausybės, darbo rinkos nuostoliai galėjo būti dar blogesni.
Be tokių skatinimo pastangų, kurios visame pasaulyje siekia maždaug 9,6 trln. JAV dolerių, antrąjį ketvirtį pasaulinės darbo valandos būtų sumažėjusios 28 procentais.
Visgi organizacija perspėjo, kad fiskalinės paskatos buvo teikiamos labai netolygiai – mažas ir vidutines pajamas gaunančios šalys gavo apie 982 mlrd. JAV dolerių mažiau paramos nei jų turtingosios kaimynės.
G.Ryderis paragino tarptautinę bendruomenę panaikinti spragą, primindamas, kad nė viena grupė, šalis ar regionas negali įveikti šios krizės pats vienas.
