Pasak „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovo Vadimo Ivanovo, minimu laikotarpiu labiausiai sumažėjo energetinių produktų eksportas ir reeksportas (47,7 proc.). „Jį savo ruožtu labiausiai lėmė visiškai ne dėl COVID–19 metų pradžioje sumažėjusios eksporto kainos“, – sakė V. Ivanovas.
Tuo metu lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 3,4 proc., reeksportas mažėjo 1 proc.
Sausio–gegužės duomenimis, Estijoje prekių eksportas sumažėjo kiek daugiau – 10,3 proc., Latvijoje – 4,8 proc., Lenkijoje – 8,7 proc.
Kalbėdamas apie pramonės eksportą pirmą pusmetį, V. Ivanovas išskyrė, kad didžiausią neigiamą poveikį patyrė baldų pramonė – per metus sektoriaus lietuviškos kilmės prekių eksporto pokytis buvo neigiamas ir siekė -8,5 proc. (110 mln. eurų).
„Balandžio mėnesį metinis smukimas buvo virš 30 proc. Tikrai baldų pramonė susidūrė su iššūkiu per COVID–19 pandemiją ir susitraukimas buvo vienas didžiausių tarp visų eksportuojančių sektorių Lietuvoje“, – sakė ekspertas.
„Tiesa, jau birželio ir liepos mėnesio duomenimis, baldų pramonė pradėjo atsigauti, nors darbuotojų skaičius, pagal „Sodros“ duomenis, šiame sektoriuje neatsistatė iki praėjusių metų lygio“, – pridūrė V. Ivanovas.
Chemijos pramonės lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus taip pat žymiai krito – 6,6 proc. (70 mln. eurų).
„Eksportas pradėjo mažėti nuo metų pradžios ir didžiausias nuosmukis buvo ne per karantino laikotarpį, o vasario mėnesį.
Tiesa, birželį ir liepą prasidėjo šioks toks atsigavimas. Bet čia niuansas yra tas, kad į chemijos pramonę patenka ir pirminių plastikų formų eksportas, o jų įtakai daro įtaką naftos kainos, nes tai yra žaliavos, iš kurios jie gaminami, ir svyruojant naftos kainoms svyruoja ir šių gaminių eksporto kainos, atitinkamai ir vertė“, – sakė V. Ivanovas.
Tuo metu inžinerinės pramonės lietuviškos kilmės prekių eksportas minimu laikotarpiu sumažėjo 3,7 proc. (62 mln. eurų), maisto ir gėrimų pramonės – 0,9 proc. (10 mln. eurų).
Prognozuoja, kad šiais metais lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažės daugiau nei 4 proc.
V. Ivanovas prognozavo, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas iki metų pabaigos sumažės 4,2 proc., o 2021 metais tikimasi 5,6 proc. augimo.
„Paslaugų eksporto atveju manome, kad smukimas bus spartesnis negu lietuviškos kilmės prekių be energetinių produktų eksporto – beveik 6 proc., ir (tikimės – ELTA) spartesnio atsigavimo 2021 metais“, – sakė ekspertas.
Prognozuojama, kad prekių eksportas šiais metais sumažės 5 proc., o kitais metais augs 6,4 proc.
