„Likau visiškai be pinigų ir dar iškilo rimtų sveikatos problemų“, – skundėsi šiuo metu dėl ligos dirbti negalinti R.Rachmankulova, turinti Rusijos ir Tadžikistano piliečio pasus.
Metų pradžioje į Lietuvą iš Tadžikistano atvykusi moteris tikino mėsos gaminių įmonėje „Krekenavos agrofirma“ uždirbanti 200–300 eurų per mėnesį, nors buvo žadėta mokėti mažiausiai 750 eurų.
Neapsikentusi tokių darbo sąlygų užsienietė kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Kauno teritorinį padalinį, ji taip pat pasiskundė net Rusijos ambasadai Vilniuje.
Suviliojo įmonės skelbimas
R.Rachmankulova pasakojo dar praėjusiais metais internete suradusi bendrovės „Krekenavos agrofirma“ skelbimą, kuriame buvo siūlomas darbas įmonės gamykloje Kėdainių rajone. Lietuvą ji pasiekė sausio pradžioje.
Nors įmonė aprūpina užsieniečius gyvenamuoju būstu, R.Rachmankulova nusprendė išsinuomoti atskirą butą Kėdainiuose, už kurį moka apie 160 eurų per mėnesį.
Nors kartais tekdavo dirbo po 10–12 valandų per pamainą, gavusi pirmą algą moteris smarkiai nustebo – ji uždirbo gerokai mažiau negu žadėta.
„Tokį atlyginimą galėčiau gauti net Rusijoje ir nereikėtų tvarkyti gausybės formalumų“, – kalbėjo moteris.
R.Rachmankulova bandė apie tai pasikalbėti su įmonės vadovais, tačiau pastarieji esą iš pradžių net nesileido į kalbas. Moters santaupos greitai išseko, kilo problemų dėl sveikatos, todėl dabar jai net būtų sunku sugrįžti namo.
Nebijo, todėl pasiskundė
Nors užsienietė bijojo priverstinės deportacijos iš Lietuvos, ji kreipėsi į VDI Kauno darbo ginčų komisiją. Ginčas inicijuotas dėl darbo užmokesčio. Tai patvirtino VDI Kauno teritorinio skyriaus patarėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Virginijus Lukavičius.
„Ginčų komisija priėmė moters prašymą, procedūra nėra baigta“, – pranešė V.Lukavičius.
Pasak jo, šiais metais VDI nėra gavusi daugiau skundų iš kitų užsieniečių, dirbančių „Krekenavos agrofirmoje“. Gautas vienas skundas iš šioje įmonėje dirbančio Lietuvos piliečio dėl darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo.
V.Lukavičius tikino, kad šiemet „Krekenavos agrofirmai“ nebuvo taikomos sankcijos dėl darbo santykių nesilaikymo.
„Nebijau skųstis, nes dabar jau abejoju galimybėmis toliau dirbti šioje įmonėje“, – kalbėjo R.Rachmankulova.
Parašius skundą VDI ji tikino pajutusi „Krekenavos agrofirmos“ administracijos norą taikiai išspręsti ginčą.
Klaidą aptiko ir ištaisė
„Krekenavos agrofirmos“ personalo vadovė Daiva Milašienė neigė esą užsienietei buvo mokamas perpus mažesnis atlyginimas, tačiau pripažino, kad jį skaičiuojant kompiuterinės programos būdu įvyko techninė klaida.
„Klaida ištaisyta, moteriai priklausantis darbo užmokestis suskaičiuotas ir darbuotojai yra išsiųstas pranešimas nurodyti, kur pervesti nepriemoką arba atvykti į bendrovės kasą jos atsiimti“, – aiškino įmonės atstovė. R.Rachmankulovai papildomai bus išmokėta keli šimtai eurų.
Pasak D.Milašienės, su R.Rachmankulova buvo sudaryta tipinė darbo sutartis, kokios sudaromos tiek su užsieniečiais, tiek su Lietuvos piliečiais. Sutartys sudaromos su visais darbuotojais vienodos, jokios diskriminacijos toje pačioje pozicijoje dirbantiems žmonės nėra ir negali būti.
„Darbuotojai gauna valandinį atlygį ir paskatinamąsias išmokas už darbo rezultatus“, – aiškino D.Milašienė. R.Rachmankulovos pozicijoje dirbantys žmonės per mėnesį uždirba ne mažiau kaip 600 eurų, atskaičius mokesčius.
Įmonės personalo vadovė atskleidė, kad „Krekenavos agrofirmoje“ šiuo metu dirba apie 100 žmonių, kurie nėra ES šalių piliečiai.
Bendrovės cechuose galima sutikti darbuotojų iš Ukrainos, Gruzijos, Moldovos, Kazachstano, Kirgizijos.
Pasak D.Milašienės, maždaug 80 proc. užsieniečių pageidauja pratęsti darbo sutartis ir „Krekenavos agrofirmoje“ dirba jau 4–5 metus.
