– Prabėgo vasara. Kokia ji buvo tiek vietos, tiek užsienio turizmo požiūriu?
– Mes dar labiau pamilome Lietuvą, keliavome po ją, nes kitur keliauti tiesiog nebuvo galimybių. Tačiau kelionių organizavimo verslas nekvėpuoja – jis gyvena reanimacinėje fazėje.
Žinoma, jam padėjo vietinis turizmas, tačiau jis neatsvėrė užsienio turizmo – tiek užsieniečių atvykimo į Lietuvą, tiek lietuvių išvykimo į užsienį. Turizmo sektoriuje šiuo metu labai liūdna – apžvelgus paskutinio pusmečio rezultatus, verslų pajamos krito 90-100 proc.
– Kiek lietuvių visgi nusprendė paatostogauti užsienyje? O kiek užsieniečių – Lietuvoje?
– Statistikos departamentas duomenų dar nepateikė, tačiau užsieniečių sulaukėme labai mažai. O lietuviai per kelionių organizatorius negalėjo išvykti: pirma, dėl neaiškių sienų reguliavimų, kurie pasikeisdavo per naktį; antra, nors dalis planavo tas keliones, tačiau galiausiai turėjo atšaukti paskutiniu momentu; trečia, didžioji dalis tiesiog turėjo pakeisti planus ir perkelti keliones į kitus metus.
– Greitai gali sprogti Baltijos burbulas. Ar Lietuva dėl to patirs praradimų?
– Natūralu, kad nemaža dalis turistų yra iš kaimyninių šalių. Tiek verslo, tiek renginių, tiek laisvalaikio turizmo prasme Lietuva praras daug.
– Ką šis burbulas davė Baltijos šalims? Kaip galėtume įvertinti jo mastus?
– Burbulas buvo tas pirmasis geras ženklas, jis davė galimybę keliauti. Tuo labiau, kad ir oras buvo geras, ir mes šiaip mėgstame keliauti po Lietuvą ir Baltijos šalis. Tačiau tas neaiškus efektas kartu atneša ir daug žalos.
– Kaip judėjo turistai tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos?
– Pirmiausia dauguma važiavo į Latvijos pajūrį, kurio infrastruktūra gerokai didesnė nei Lietuvos pajūrio. Kiek kalbėjau su kitais, jie jautėsi praktiškai Lietuvoje, nes aplink buvo vien lietuviai. Paskui daug kas važiavo į renginius: įmonių, šiaip nedidelius renginius, kurie persikėlė į Baltijos šalis.
Tada daug kas važiavo į pažintines keliones, kurias lietuviai labai mėgsta – jie keliavo po Baltijos šalis po 10-14 d. Žmonės norėtų keliauti dar ir rugsėjo mėnesį, bet neaiškumas dėl to burbulo verčia permąstyti planus.
– Kaip vasarą sekėsi pagrindinėms Lietuvos lankytinoms vietoms? Ar joms ji buvo sėkmingesnė negu įprastai dėl to, kad nebuvo galima išvažiuoti į užsienį, ar visgi buvo patirta praradimų?
– Aišku, kad buvo patirta praradimų. Visais tyrimais, kiek atlieka „Keliauk Lietuvoje“, jau įrodyta, kad užsieniečiai palieka žymiai daugiau pinigų: jie yra dosnesni, ilgiau atostogauja, mieliau vaišinasi restoranuose.
Tad nuostolių tikrai patyrė kiekvienas ūkio subjektas, veikiantis turizmo sektoriuje. Dalis šiek tiek kompensavosi, tačiau vietų turistams buvo dar labai daug: ne tik kurortuose, bet ir Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, kur viešbučiai buvo pustuščiai, kur yra tiek daug pramogų. Praleisti čia savaitgalius galima dar ir dabar.
– Kalbant apie turizmą, kuris neįvyko: Europos Komisija (EK) Lietuvai pradėjo pažeidimų procedūrą dėl nuostatos, kad už neįvykusias keliones pinigai turi būti grąžinti ne vėliau, kaip per 90 d. nuo apribojimų pabaigos. EK siūlomas terminas – 14 d. Jeigu žvelgtume į naštą verslui: koks skirtumas yra tarp 14 d. ir 90 d.?
– Pradedant kalbėti apie naštą verslui, reikia įsivertinti, kokiomis aplinkybėmis buvo nustatyta 14 d. 14 d. terminas yra nustatytas normaliomis verslo sąlygomis: kai kelionė neįvyksta dėl organizatoriaus kaltės, keliautojui privalu grąžinti pinigus per 14 d.
Tačiau, kai prasidėjo pandemija, kelionės neįvyko ne dėl verslo kaltės, o dėl to, kad valstybės priėmė sprendimą uždaryti sienas. Ačiū Seimui, kad jis pasirūpino kelionių sektoriumi suteikdamas jam galimybę su vartotojais atsiskaityti per 90 d. po ekstremalios situacijos pabaigos.
Kadangi kitų priemonių tuo metu nebuvo, buvo surasta tokia galimybė, kuri padėjo kelionių organizatoriams kvėpuoti ir atsakinėti į skundus. Kitu atveju jie tiesiog būtų turėję uždaryti duris.
Tai taip pat apsaugojo teismus nuo bylų ir Vartotojų teisių tarnybą nuo skundų. Jeigu šis terminas bus grąžintas, natūralu, kad pirma nukentės kelionių organizatoriai, bet kaip antriniai nukentės teismai, Vartotojų teisių tarnyba, nes šiandien kelionių sektorius dar neatsigavęs, kad galėtų visiems grąžinti pinigus.
– Europos mastu turizmo sektorius dar ir dėl repatriacijos išlaidų susidūrė su likvidumo problemomis. Kokio dydžio našta Lietuvos turizmo verslams?
– Mes pateikėme skaičiavimus Ekonomikos ministerijai, surinkome kelionių organizatorių išlaidas, nuostolius, kuriuos jie patyrė anksčiau parveždami turistus, negu tai buvo suplanuota. Tai yra virš 1 mln. eurų – tiek ir patvirtino EK.
Dar yra kita priemonė – kelionių organizatoriams skirta 15 mln. eurų atsiskaitymui su vartotojais. Ši priemonė pradėjo veikti liepos 16 d., tačiau šiandien iš tų 15 mln. eurų paimti tik 2 mln. – taip yra todėl, kad šia priemone pasinaudoti be galo sunku, kai kuriems net neįmanoma.
Šiandien didieji kelionių organizatoriai, tokie kaip „Novaturas“, „Tez Tour“ negali šia priemone tiesiogiai pasinaudoti ir paimti tos pinigų sumos, kurios jiems reikia, nes tam reikia įkeisti turtą.
– Kodėl verslas negali sau leisti įkeisti turto?
– Pirma, ne nuo verslo priklausė sienų uždarymas, kuris nežinia kiek tęsis. Antra, dėl akcininkų – tai sudėtinga. Kitas dalykas – mes kviečiame valstybę solidarizuotis ir nereikalauti užstatų – prižadame, kad turistų nevešime, kad pargabensime visus iš užsienio. Mūsų nuomone, tai tikrai sąžininga.
Didžiausią naudą tokiu atveju gaus vartotojai, kuriems iš tų 15 mln. bus sugrąžinti pinigai už neįvykusias keliones – ne kelionių organizatoriai, ne kažkas kitas. Valstybė turėtų duoti pinigus, kad keliautojas galėtų juos atgauti. O tada jau per kurį laiką kelionių organizatorius atsiskaitys su valstybe. Užstatai šioje vietoje yra pats blogiausias sprendimas, koks tik galėjo būti.
– Sakoma, kad norint pasiskolinti iki 1 mln. eurų nėra reikalaujama užstato.
– Taip, bet iki to 1 mln. įmonės susitvarkys. Bet yra keli stambūs žadėjai, kurių tas 1 mln. negelbėja. Dėl susiklosčiusios situacijos, kad Lietuvos rinkoje veikia stambūs žaidėjai, šią sąlygą reikia pakeisti, jei norime, kad rinkėjai atgautų pinigus iki rinkimų.
– Jei pabandytume apibendrinti ne tik Lietuvos mastu, bet ir Europos sąjungą (ES). Kiek, jūs sakytumėte, pagalbos sulaukia turizmo sektorius?
– Minimaliai. Lietuvoje turizmo sektorius buvo labai solidarus, kai tik buvo priimamas koks pakeitimas Užsienio reikalų ar Sveikatos apsaugos ministerijų, mes iškart solidarizuodavomės ir atšaukdavome keliones, kad tik žmonės nepapultų į nelaimingą situaciją.
Kai buvo nuspręsta uždaryti sienas, mes nežiūrėjome, ar tai mūsų, ar ne mūsų klientas – mes visiems padėjome grįžti. Ir natūralu, kad patyrėme nuostolių. Jeigu turizmo sektorius nebūtų solidarizavęsis, šiandien situacija būtų žymiai sunkesnė.
Manome, kad pagalba yra nesuteikta ir kad mes, sąžiningai veikdami ir mokėdami mokesčius Lietuvoje, turime teisę gauti pagalbą iš tų mokesčių, kuriuos sumokėjome pernai.
– Ar dar galime laukti bankrotų bangos turizmo sektoriuje?
– Gal nereikėtų kalbėti apie bankrotus. Gal reikėtų kalbėti apie tai, kad verslininkai nuspręs nebevykdyti šitos veiklos, nes deramos pagalbos iš Lietuvos vyriausybės negavo, kai tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje situacija yra kitokia.
Estijoje visi turizmo rinkos žaidėjai gavo 30 proc. nuo pernai sumokėtų mokesčių. Apskritai Estijoje buvo dar daugiau pagalbos šiam sektoriui, kai Lietuvoje, deja, nebuvo jokios – apart to, kad buvo sakoma: „Jūs galite inovuotis“. Bet inovuotis tu gali tik „kvėpuodamas“, kitaip tai sunku.
– Kalbant apie likusį koronaviruso krizės laikotarpį, mat prognozuojama, kad ji tęsis dar bent metus: ar svarbu turizmo sektoriui turėti kažkokių garantijų, jeigu galvojama apie veiklos planavimą šiam laikotarpiui?
– Natūralu, kad reikia garantijų. Tačiau didžiausia reikšmė bus teikiama ES bendrai priimtoms taisyklėms. ES viduje sustabdyti judėjimus, mūsų manymu, tikrai neefektyvu. Reikia panaikinti visus izoliavimusis – ES yra viena bendrija ir ten turi galioti bendros taisyklės. Be to, viskas priklauso nuo to, kaip atsigaus vežėjai, kurie yra tiesiogiai priklausomi nuo turizmo rinkos žaidėjų.
