„Nė vienas iš oficialių Baltarusijos propagandos žiniasklaidos kanalų nepranešė, kad sienos yra uždaromos. Nė viename iš Baltarusijos propagandinių portalų nėra naujienos apie sienų uždarymą. Yra pranešimų apie tai, kad A.Lukašenka dalyvavo moterų forume – per prievartą surengtame ir paslapčia organizuotame renginyje. Tačiau nieko [nėra] apie sienų uždarymą.
Greičiausiai tai buvo improvizacija ant scenos. Vėlgi, negalima vertinti šio režimo pasisakymų ir veiksmų pagal logiką, būdingą demokratiniams režimams. Režimas yra desperacijoje, natūralu, kad bandoma vadovautis sunkiai suvokiamomis propagandinėmis technologijomis“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo M.Milta.
M.Milta priminė, kad A.Lukašenka buvo pranešęs ir apie krovinių nukreipimą iš Lietuvos, nors jie kol kas nevirto kūnu.
Tačiau jeigu apie pareiškimą dėl sienų uždarymo propagandinė žiniasklaida net nepraneša, greičiausiai, to tikėtis ir nereikia, kalbėjo EHU atstovas..
„Šis pareiškimas atėjo kiek nelauktai, netikėtai – net Baltarusijos visuomenėje, kuri per 26 metus susidurdavo su įvairiausiais pasisakymais, šis buvo kiek netikėtas. Pirmiausia tai galiu matyti iš reakcijos, kurią mačiau socialiniuose tinkluose.
Tačiau labai greitai žmonės suprato, kad šį pasisakymą tereikia vertinti kaip pareiškimą, o ne kaip sprendimą – jis ganėtinai organiškai įsikomponuoja į Lukašenkos režimo priešų paieškas, kurios vyksta kryptingai dabar jau 41 dieną – kiek tęsiasi protestai“, – įvertino M.Milta.
Jo teigimu, iš pradžių grėsmė buvo tiesiog abstraktūs Vakarai, paskui priešų paieškos persikėlė į šalies vidų – Katalikų bažnyčia, IT sektorius, ekologijos organizacijos ir visas NVO sektorius, sportininkai, kurie nebijo pasisakyti prieš režimą.
„Paskutinėmis savaitėmis vidinį priešą bandoma sutapatinti su išorės priešu ir parodyti, kad priešai šalies viduje yra išorės priešų patarnautojai. Natūralu, kad JAV atitenka šis neigiamas dėmesys, bet daugiausia jo – Lietuvai ir Lenkijai. Ukraina taip pat tampa dėmesio centru“, – sakė M. Milta.
EHU atstovo teigimu, sienų uždarymas būtų „mirties bučinys“ pačiai Baltarusijai ir jos ekonomikai.
„Baltarusija yra tranzito šalis. Didžioji dalis tranzito yra nukreipta į Rusiją. Labai sunku suprasti, kaip kroviniai, skirti Rusijai, nukeliaus iki Rusijos, jei staiga Baltarusija nuspręstų uždaryti sienas su Lenkija ir Lietuva.
Kyla daug klausimų: ar šis sprendimas liestų krovinius, skirtus tik Baltarusijai, ar ir Rusijai, o gal iš viso neliestų krovinių? Jei sienos uždaromos, kaip Baltarusija planuoja eksportuoti savo trąšas?
Kitas klausimas – ar kalbame apie sausomas sienas, ar ir apie oro sienas? Ar sienos uždarymas veiks į abi puses? Klausimų yra daugiau nei atsakymų, todėl sienų uždarymo temą reikėtų vertinti kaip pareiškimą, kuris tiesiog pateiktas valdžios mitinge. Greičiausiai daugiau apie šią istoriją mes mažai ką sužinosime tikro, ir greitai užmiršime“, – kalbėjo M.Milta.
A.Lukašenka ketvirtadienio vakarą pranešė apie vakarinės sienos su ES šalimis Lietuva ir Lenkija uždarymą.
A.Butkevičius: taip kalbėti privertė V.Putinas
Savo ruožtu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius mano, kad Aliaksandrą Lukašenką taip kalbėti privertė Vladimiras Putinas.
„Anksčiau tokių grasinimų po susitikimų su Putinu nebūdavo, nors šis visą laiką jį spausdavo, kad krovinius nukreiptų į ne Baltijos valstybių uostus, o į priklausančius Rusijai. Čia jau toks beviltiškumo atvejis – Lukašenka nebetenka galių, valdymą perima Rusija. Rusijos liepiamas jis žengtų tokį žingsnį, tačiau man dėl to kažkaip dar kyla daug abejonių“, – įsitikinęs jis.
Parlamentaras Kęstutis Glaveckas mano, kad A.Lukašenka dabar desperatiškai skelbia visokius grasinimus siekdamas, kad jo išsigąstų.
„Bet jis gąsdina ne tuos ir ne toje vietoje. Techniškai uždaryti sienas įmanoma pastatant tvoras, bet tos tvoros bus pastatytos prieš savus žmones, prieš savą ekonomiką! Jeigu jis galvoja, kad tokiu būdu nubaus ES, kuri nori, kad žmonės turėtų daugiau laisvės, tai klysta – jis tokiu atveju tik dar labiau pablogintų situaciją.
Aš manau, kad jis nesiryš šiam žingsniui, o jei ir ryšis – tiesiog pats sau išsikas duobę. Šioje politinėje situacijoje jis neturi daug įrankių save apginti, todėl šiuos gąsdinimus ir naudoja kaip įrankį. Bet jau seniai niekas tų gąsdinimų nebebijo: Lietuvai nieko per daug blogo čia nebus, iškentėtume tą sienų uždarymą – na, nenuvažiuos lietuviai į Baltarusiją, gal ten dar yra šiek tiek mūsų investicijų nepalankiose situacijose, o neišleisdamas baltarusių jis tiesiog sukels pas save dar didesnes bangas“, – teigia jis.
A.Butkevičius skaičiuoja, kad jei būtų uždarytos sienos ir imta vykdyti Rusijos nurodymus nukreipti krovinius į jos uostus, Klaipėdos jūrų uostas negautų maždaug apie 30-35 proc. krovinių. Taip pat tai būtų smūgis ir Lietuvos geležinkeliams.
„Automobilių vežėjams reikėtų turėti tam tikrą leidimų kiekį vežti krovinius per Baltarusiją į, pavyzdžiui, Kazachstaną, kitas šalis – įprastai tarp valstybių būna pasirašoma, kiek mes gauname tų leidimų – nes tik turint tuos leidimus galima važiuoti per Baltarusiją. Kitu atveju reikėtų tiesiog pasirinkti kitus kelius“, – sako jis.
Anot K.Glavecko, didelė dalis transporto iš Lietuvos per Baltarusiją važiuoja į Rusiją – ne vien per Latviją pasiekia Rusiją.
„Tad tam tikra prasme susidarytų didesni transportavimo kaštai ir labai „sugriūtų“ logistika. Bet sienų uždarymas dar nežinia, ką reiškia: ar uždraus ir lėktuvams skristi, kaip bus su geležinkeliu? O gal čia uždraudimas tik fiziniams žmonėms judėti iš ir į šalį? Nes šiaip sienų uždarymas reiškia praktiškai visko nutraukimą“, – svarsto jis.
Patiems baltarusiams sienų uždarymas taip pat atsilieptų labai neigiamai, tikina abu politikai, mat didelė jų dalis atvyksta į Vilnių apsipirkti ir daro didelę įtaką Lietuvos mažmeninei prekybai, ypač savaitgaliais.
„Šiems žmonėms būtų sudėtingas išvažiavimas iš Baltarusijos. Taip pat jie aktyviai naudojasi mūsų sanatorijomis Birštone, Druskininkuose. Tai būtų abipusis nuostolis, nes jie negalėtų atvažiuoti čia ilsėtis ir gydytis, o mes negautume pajamų“, – svarsto A.Butkevičius.
„Didžiausias smūgis Baltarusijos žmonėms bus ne galimybės apsipirkti mūsų prekybos centruose netekimas, bet laisvės netekimas – jie bus kaip lagery. Žmonės tai traktuos tiesiog kaip jų laisvių pažeidimą.
Manau, kad to, ką sugalvojo Lukašenka, nebus, arba bus kažkas kito. Bet savo tikslo jis nepasieks. O užtat pykčio, nemeilės, kurio prieš jį prisikaupė Baltarusijoje, tik padaugės. Šis sprendimas negeras abiems šalims – apskritai visi tarpusavio ginčai yra blogas dalykas. Bet čia ne mūsų kaltė, kad jie nenori, kad žmonės būtų laimingi. Jie galėtų statyti malūnus, o ne sienas“, – įsitikinęs K.Glaveckas.
