„COVID-19 situacija Lietuvoje labiausiai smogė šalies turizmo sektoriui. Prarasta apie 80 proc. pajamų.
Jei nekeisime teisės aktų, šių metų pabaigoje absoliuti dauguma sektoriaus įmonių negalės prasitęsti net savo licencijų“, – teigia Seimo narys S. Gentvilas.
Pasak Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentės Jurgos Kaušinytės, mūsų turizmo verslas šiuo metu išgyvena itin sudėtingą laikotarpį, todėl parlamentaro S. Gentvilo inicijuotos Turizmo įstatymo – laiku mestas gelbėjimo ratas.
„Šiuo metu turizmo verslas visai neturi pajamų, tad pagal galiojančias Turizmo įstatymo nuostatas kitais metais beveik 500 įmonių dėl likvidumo problemų būtų priverstos stabdyti savo veiklą, todėl tikrai buvo labai svarbu peržiūrėti reikalavimus dėl nuosavo kapitalo“, – sako J. Kaušinytė.
Jos teigimu, lygiai taip pat svarbu sudaryti vienodas sąlygas dėl taikomos prievolių užtikrinimo garantijų sumos vietiniam turizmui, nes tai iki šiol neskatino šios veiklos, o atvirkščiai – didino šešėlinę ekonomiką.
Remiantis iki šiol galiojančiu Turizmo įstatymu, atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai neturi pateikti prievolių užtikrinimo garantijų. Tuo tarpu vietinio turizmo organizatoriams, kurių finansiniai įsipareigojimai yra gerokai mažesni nei atvykstamojo turizmo kelionių organizatorių, tokia sąlyga yra taikoma.
Teikiamose įstatymo pataisose siekiama suvienodinti reikalavimus: siūloma, kad vietinio turizmo organizatoriai taip pat neturėtų teikti prievolių užtikrinimo garantijų. Todėl naikinamas reikalavimas turėti 3000 eurų draudimą.
Numatyti ir kiti Turizmo įstatymo pakeitimai. Vienas jų – ženkliai sumažinta išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams taikoma prievolių užtikrinimo garantijų suma, kuri iki šiol siekė 50 tūkst. eurų.
Tokiais atvejais, kai nėra organizuojamos kelionės užsakomaisiais skrydžiais, S. Gentvilas siūlo kelionių organizatoriams taikomą prievolių užtikrinimo garantijų sumą skaičiuoti nuo už keliones gauto pelno. Šiuo atveju tai sudaryti 6 proc. nuo turistinių kelionių pardavimų per paskutinius keturis ketvirčius.
Seimo narys taip pat mano, kad sklandžią turizmo sektoriaus veiklą šiuo metu stabdo Turizmo įstatyme numatyta nuostata, kad kelionių organizatorių ir agentų nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau kaip pusę visų įstatuose nurodytų įstatinio kapitalo įsipareigojimų. Todėl siūloma šį įstatymo reikalavimą laikinai, t. y. 2021 m. laikotarpiui, sustabdyti.
„Tikiuosi, kad šie trys esminiai pokyčiai prisidės tiek prie vietinio, tiek prie išvykstamojo, o iš dalies – ir atvykstamojo – turizmo reabilitacijos.
Visada galime elgtis neatsakingai ir nesąžiningai kitų sektorių atžvilgiu bei dalinti eurus mokesčių mokėtojų sąskaita, tačiau mano požiūriu, turime ne šelpti verslą, o tik sudaryti jam sąlygas bei galimybes veikti ir netrukdyti. Neabejoju, kad ir turizmo sektoriuje dirbantys verslininkai laikosi tokio pat požiūrio“, – įsitikinęs Seimo narys.
Įregistruotos Turizmo įstatymo pataisos Seime turėtų būti svarstomos rudens sesijoje, o priimtos iki Naujųjų metų.
