„Forbes“ pakalbino turtingiausius verslininkus, Baltarusijoje turinčius verslo interesų. Vis dėlto šioje šalyje dirbančių ar su čia veikiančiomis įmonėmis bendradarbiaujančių milijardierių ratas pasirodė esąs gana kuklus – privačių kompanijų šalyje nedaug.
Pagal gaunamas pajamas pirmojoje vietoje – valstybinė naftos perdirbimo gamykla „Mozyrskij NPZ“ (2019 m. gavo 4 mlrd. JAV dolerių), naftos perdirbimo įmonė „Naftan“ (3,7 mlrd. JAV dolerių) ir kalio trąšų milžinė „Belaruskalij“ (2,3 mlrd. JAV dolerių).
Stambiausia rinkoje i6 privačių Rusijos kompanijų – „Lukoil Belorussia“, įeinanti į Vagito Alekperovo ir Leonido Feduno „Lukoil“ grupę. Baltarusijoje sukurtas 83 „Lukoil“ degalinių tinklas. Įmonė patenka į daugiausia mokesčių Baltarusijoje sumokančiųjų dešimtuką.
Telekomunikacijų sektoriuje dirba Vladimiro Jevtušenkovo mobiliojo ryšio operatorius MTC, kuriai priklauso 49 proc. baltarusiškosios MTC. Likęs 51 proc. – valstybinio „Beltelekom“ rankose.
Iš visų 24 Baltarusijoje veikiančių bankų tik vienas priklauso į „Forbes“ sąrašą patenkančiam verslininkui. Kalbame apie Michailo Fridmano ir jo partnerių „Alfa-bank“.
Draudimo rinkoje yra 16 kompanijų, dvi jų turi rusiškų šaknų. Tai „Belrosstrach“, patenkanti į PECO grupę, kurios savininkai – broliai Sarkisovai, ir Olego Deripaskos „Ingosstrach“. Sarkisovai Baltarusijoje turi dar ir lizingo kompaniją „PECO-BelLizing“.
Mažmeninės prekybos sektoriuje minimi tokie avalynės ir drabužių gamintojai kaip Vladimiro Melnikovo „Gloria Jeans“ ir Igorio Jakovlevo „Kari“, veikia ir maisto produktų tinklų, iš esmės M.Fridmano „X5 Retail Group“, prekybos atstovybės.
Produkciją į Baltarusiją gabena žemės ūkio bendrovės, pavyzdžiui, Vadimo Moškovičiaus „Rusagro“. O sutuoktiniams Aleksandrui ir Natalijai Lucenkoms priklausanti grupė „Sodružestvo“ Smurgainyje turi savo gamybinį ir logistinį kompleksą – spaudžia sojų ir rapsų aliejų.
Iš „Forbes“ sąraše esančių IT sektoriaus atstovų – Arkadijus Voložas („Yandex“), Dmitrijus Volkovas („SD Ventures“) ir broliai Buchmanovai („Playrix“). Jie Minske turi solidžius biurus.
Išsiskiria baltarusiai
Baltarusija domisi ir trąšų gamintojai iš Rusijos. Vietinė „Belaruskalij“ pagal grynąjį pelną – pirmoji šalyje ir stipriai lenkianti konkurentus. 2019 m. „Belaruskalij“ gavo 445 mln. JAV dolerių pelno. Ji paruošia šeštadalį visų pasaulyje pagaminamų kalio trąšų ir vis dar yra neprivatizuota.
Įdomu tai, kad stambiausias rusiškąsias konkurentes daugiausia valdo baltarusiai: iš „Forbes“ sąrašo jau iškritusiam Dmitrijui Mazepinui priklauso „Uralchim“, be to, jis su savo bičiuliu Dmitrijumi Lobaku kontroliuoja „Uralkalij“.
Kitą šioje srityje dirbančią kompaniją „EuroChem Group“ valdo taip pat baltarusis Andrejus Melničenka.
Pagrindinis „Fosagro“ akcininkas Andrejus Gurijevas taip pat turi baltarusiškų šaknų.
Iš rusiškų Baltarusijoje veikiančių kompanijų verta išskirti „Safmar“ grupę ir jo savininką Michailą Gucerijevą, kurį A.Lukašenka yra pavadinęs „savo bičiuliu Miša“.
M.Gucerijevas 2000-2002 m. vadovavo kompanijai „Slavneft“. Tuo metu tai buvo rusų ir baltarusių kompanija. Dabar ją valdo „Rosneft“ ir „Gazprom neft“.
Turtuolis M.Gucerijevas – ne baltarusis ir Rusijoje trąšų verslo neplėtojo, tačiau būtent jis šiandien Baltarusijoje stato naują gamyklą, kuri netoli Minsko versis kalio chlorido trąšų gamyba. „Slavkalij“ gamyklos statybos pradėtos 2016 m., o jas baigti numatyta 2023 metais. Investicinio projekto vertė – 2 mlrd. JAV dolerių, iš kurių 1,4 mlrd. JAV dolerių suteikė Kinijos plėtros bankas. Likusią sumą turi rasti pats M.Gucerijevas.
Planuojama, kad visą naujojoje gamykloje paruoštą produkciją pardavinės tik valstybinė „Belorusskaja kalinaja kompanija“. A.Lukašenka žada Liubanę pervadinti į Gucerijevską – reikia tik, kad milijardieriui pavyktų visi planai ir jis miestą, greta kurio statoma gamykla, paversti „saldainiuku“. Dar vienas įmanomas variantas – žemėlapyje liks Liubanė, tačiau atsiras naujas miestas.
Beje, M.Gucerijevas Minske jau pastatė penkių žvaigždučių viešbutį „Renaissanсe Minsk Hotel“.
„Forbes“ pamėgino apie situaciją Baltarusijoje pasikalbėti su visais minėtais asmenimis ir stambių įmonių atstovais. Daugelis atsakyti į klausimus nesutiko, tačiau iš likusiųjų susidaryti tam tikrą vaizdą galima.
Areštai
„Per protestus Minske sulaikė nuo 6 tūkst. iki 10 tūkst. žmonių. Tikslaus skaičiaus niekas nežino.
Minskas turi 2 mln. gyventojų, vadinasi kiekvienas miestietis turi bent vieną pažįstamą, kuris pakliuvo į kalėjimą“, – „Forbes“ kalbėjo panoręs likti nežinomas verslininkas.
Jo žodžiais tariant, sulaikytuosius skirstė į tris kategorijas: pirmojoje – eiliniai žmonės, kuriuos mušė nestipriai, antrojoje – žmonės su baltomis juostelėmis ir nacionalinėmis vėliavomis – šiuos mušė stipriai, o tie, kurie buvo areštuoti už pasipriešinimą milicijai, mušė iki mirties.
„Alfa-bank“ akcininkams artimas šaltinis papasakojo apie du kontaktų centro darbuotojus, kuriuos per pirmąsias dienas po rinkimų sulaikė tiesiog darbe už tai, kad šie dalijosi socialinių tinklų įrašais ir palaikė protestuojančiuosius. Banko vadovai bus pasirengę padaryti viską, kad juos kiek galima greičiau paleistų į laisvę, tačiau to neprireikė – dabar abu minėti darbuotojai laisvėje.
Baltarusiškajame Dmitrijaus Volkovo „SD Ventures“ biure niekas nebuvo sulaikytas. Pastaruoju metu programuotojai daugiausia dirba iš namų. Tačiau žmonės verslininkui pasakojo apie savo sulaikytus ir į kalėjimą patekusius giminaičius.
„Darbuotojų teigimu, tie žmonės buvo suimti be jokios priežasties – paprasčiausiai ėjo namo ir atsitiktinai pateko į protestuojančiųjų minią, kiti dalyvavo taikiose eitynėse“, – „Forbes“ pasakojo D.Volkovas.
„Mes pasirengę suteikti juridinę pagalbą ar padengti medicinines išlaidas, jei kuris darbuotojų patektų į bėdą. Prireikus galime pasirūpinti jų perkėlimu praktiškai į bet kurį žemyną. Man labai gaila tų, kurie nukentėjo. Daugelis mūsų darbuotojų aukoja fondui, kuris renka lėšas jiems paremti“, – teigė verslininkas.
Verslo praradimai
Interneto ryšio pertrūkiai įmonėms tapo rimta problema.
„Patiriame nuostolių, nes įmonė negali normaliai ir reguliariai dirbti. Kol kas laukiame, kol bus grįžta prie normalių sąlygų, tačiau situacijai užsitęsus gali tekti pagrindinius darbuotojus perkelti į kitus biurus“, – aiškino D.Volkovas.
Teigiama, kad to jau ėmėsi „Yandex“. Anksčiau įmonės biure Baltarusijoje dirbo apie 300 žmonių, tačiau kai rugpjūčio 13 d. Vidaus reikalų ministerija atliko kratas, dalis darbuotojų buvo išvežti į Rusiją, kiti – už miesto.
„Yandex“ atstovai spaudai perdavė, kad biuro Minske darbuotojai jau keli mėnesiai dirba nuotoliu, o kai kurie apskritai išvyko iš miesto.
Interneto ryšio pertrūkiai paralyžiavo ir bankų darbą. Šaltinis „Alfa-bank“ pirmąją protestų savaitę teigė, kad padaliniai Minske atsidaro tik pusdieniui: „Žmonių aktyvumas menkas, interneto bankas neveikia (pirmąją savaitę po rinkimų Baltarusijoje nebuvo interneto – „Forbes“ past.), tačiau JAV dolerius žmonės aktyviai perka. Valiutos nebėra – įsivešime jos iš Maskvos“.
Tiesa, rugsėjo pradžioje bankas jau veikė įprastu ritmu.
Nuostolius skaičiuoja ir draudikai.
„Mes užsiimame išskirtinai verslu. Niekada nepolitikavome, nepolitikuojame ir nepolitikuosime.
Tačiau bet koks politinis ir jį sekantis ekonominis nestabilumas daro poveikį ir mūsų verslui – kol vyksta protestai, draudimo polisų parduota 25 proc. mažiau“, – komentavo „PECO“ grupės bendrasavininkis Nikolajus Sarkisovas.
Vis dėlto jis tvirtina, kad dėlto stipriai neišgyvena: „Mūsų operacijų Baltarusijoje apimtis galima palygini su apimtimis kuriame nors Maskvos rajone. Juolab, kad privalomojo draudimo rinka priklauso tik valstybinėms baltarusiškoms kompanijoms“.
Nė vienas iš kalbėjusiųjų teigė neketinantis bausti darbuotojų, jei šie nepasirodo darbe. „Gerbiu kolegų pilietinę poziciją. Jei jie turi padėti savo giminaičiams, jaučia solidarumą, negaliu ir nenoriu tam trukdyti. Baltarusijoje dabar ypatingas metas“, – kalbėjo D.Volkovas.
Valdžios pamaina
Pasitrauks A.Lukašenka ar ne? Šiuo klausimu „Forbes“ pašnekovų nuomonės išsiskyrė.
„Kad ir kaip tai būtų nemalonu opozicijai, galvoju, kad greičiausiai dauguma baltarusių balsavo būtent už A.Lukašenką. Tokia šalis, toks prezidentas – nieko keisto čia nematau“, – svarstė N.Sarkisovas.
Jis pritaria tiems, kurie mano, kad jokių pokyčių nebus. Verslininkas teigia, kad situacija stabilizavosi, gerokai sumažėjo į gatves išeinančių žmonių. Jo nuomone, greičiausiai jokių pasikeitimų nebus, viskas baigsis kosmetiniais konstitucijos pakeitimais.
Dar vienas milijardierius, paprašęs neskelbti jo vardo, taip pat mano, kad A.Lukašenka niekur nesitrauks: „Vladimiras Iljičius Leninas rašė, kad revoliucija kasdien turi parodyti esanti sėkminga, kasdien turi judėti į priekį. Deja, Baltarusijoje to nėra – jie kiekvieną dieną praranda savo pozicijas“.
Kitas verslininkas gyrė „Nexta“ kanalą, kuris keturių jaunų žmonių pastangomis per savaitę subūrė 2 mln. auditoriją. „Šaunuoliai, jie savo publikacijomis perverčia šalį ir joje vykdo revoliuciją“, – sakė jis.
Šis žmogus spėja, kad A.Lukašenka gali pamėginti pasinaudoti Nursultano Nazarbajevo scenarijumi: Kazachstano prezidentas N.Nazarbajevas pasitraukė iš šalies vadovo posto, tačiau liko Saugumo tarybos vadovu, valdančiosios partijos pirmininku ir išlaikė politinę jėgą.
„A.Lukašenka supranta, kad kituose rinkimuose jis negali būti laimėtojas, – teigė pašnekovas. – Liaudies protestai įvykdė perversmą sąmonėje“.
„Jei anksčiau A.Lukašenkos reitingas buvo apie 10 proc., tai šiandien – 0 proc.: tiems, kurie už jį balsavo, paprasčiausiai gėda, – komentavo verslininkas baltarusis. – Taikos ir dialogo tarp valdžios ir verslo po viso to, kas įvyko, būti negali. Šiandien prieš A.Lukašenką visi – ir privatus verslas, ir gamyklų vadovai, ir valstybinės įmonės“.
„Jie peržengė ribą, A.Lukašenka išmestas ir ten tikrai bus naujas prezidentas“, – tvirtino dar vienas milijardierius rusas.
Vienas iš kandidatų užimti šį postą, verslininko iš Rusijos nuomone, – Dmitrijus Mazepinas. Pirmosiomis protestų dienomis jis pasisakė Rusijos ir Baltarusijos verslo tarybos vardu ir ragino įsteigti Baltarusijos gelbėjimo komitetą. Kad už tokių kalbų gali slypėti politinės verslininko ambicijos, sutinka ir kiti „Forbes“ pašnekovai.
Rugpjūčio 13-ąją padarytame pranešime nuskambėjo ir frazė, jog „protestai išsibarstę, neturi akivaizdaus lyderio“.
Baltarusijos opozicija Gelbėjimo komiteto kūrimo idėjos nepalaikė, o ir pats D.Mazepinas ta tema daugiau nieko nebeužsiminė.
Perspektyvos
„Jei A.Lukašenka pasitrauks, į šalį pagaliau ateis investicijos – iki šiol investuotojams buvo baisu čia nukreipti pinigus“, – kalbėjo vienas verslininkų. Jo spėjimu, išėjus „batkai“ šalyje apie metus vyraus nedidelis chaosas, tačiau po to ekonomika normalizuosis.
Šalyje prasidės privatizacija ir kažkam iš trąšų gamintojų atsiras galimybė įsigyti „Belaruskalij“ bei taip iš esmės sutvirtinti savo pozicijas rinkoje. Baltarusijos statistikai skelbia, kad 2019 m. kalio trąšų eksportas sudarė 8,4 proc. visų baltarusiškų prekių eksporto arba, skaičiuojant pinigine išraiška, 2,8 mlrd. JAV dolerių iš 33 mlrd. JAV dolerių.
Šiame sektoriuje gali įsiplieksti rimta kova, mat trąšų versle dirbančių baltarusių daug, o kompanijų, kurios gali būti privatizuotos – vienetai.
