Su koronaviruso krize, stipriai smogusia labai stiprių valstybių pamatams, geriausiai susitvarkė Lietuva ir Lenkija, ketvirtadienį sakė Vilniuje besilankantis Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Anot jo, Vakarų valstybės dažnai kreipiasi ir klausia, kaip Lietuvai ir Lenkijai pavyksta taip gerai susitvarkyti su koronaviruso krize.

„Turiu pasveikinti ir pasidžiaugti, tuo pačiu pavydėdamas tam tikrų Lietuvos rodiklių. Lietuva greičiausiai bus ta valstybė, kuri turės mažiausią ekonomikos nuosmukį, mažiausią recesiją. Lenkija bus antroje vietoje. Tai – džiaugsmas, sumišęs su pavydu.

Džiaugiuosi, kad Lietuva geriausiai Europoje susitvarko su ekonomine krize. Stengsimės pasivyti savo Lietuvos draugus“, – ketvirtadienį po bendro Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdžio sakė Lenkijos premjeras.

Dar vienas ekonominis parametras, kurį Lenkijos premjeras teigė stebintis su pavydu – obligacijų pelningumas.

„Lietuva parduoda savo obligacijas su neigiamu palūkanų rodikliu. Tie, kurie skolinasi iš Lietuvos, dar primoka už tai, kad tuos pinigus gali skolintis“, – kalbėjo M.Morawieckis.

Numatė paramą Baltarusijai

Lenkijos premjeras teigė, jog siekiant padėti nuo režimo Baltarusijoje nukentėjusiems gyventojams, būsimame ES viršūnių susitikime bus siūloma baltarusiams suteikti ekonominę pagalbą – numatytas fondo steigimas, siekiantis bent 1 mlrd. eurų.

„Fondas turėtų būti reikšmingas. Šios dienos situacijoje Baltarusijos ekonomikai įgalintų atsigauti ir atitikti investuotojų lūkesčius, kad Baltarusijos valstybė galėtų prisiimti naujus įsipareigojimus, bent jau 1 mlrd. eurų turėtų būti skirta šiuo etapu“, – sakė M.Morawieckis.

S.Skvernelis teigė, kad abi šalių Vyriausybės patvirtino paramos Baltarusijai priemonių planus, taip pat teigė palaikantis premjero M.Morawieckio siekius būsimame ES viršūnių susitikime materializuoti ir ES paramos paketą Baltarusijai.

Premjerai Vilniuje pasirašė deklaraciją, kuria pabrėžiama, jog Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė pastaraisiais metais sustiprėjo „tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai“, įsipareigojama skatinti bendradarbiavimą „saugumo, verslo, ekonomikos, tautinių mažumų, kultūros, švietimo, jaunimo mainų, mokslinių tyrimų ir kitose srityse“.

Išskyrė prioritetus

Lietuvos premjeras per susitikimą su kolega iš Lenkijos atkreipė dėmesį į susitarimus koronaviruso pandemijos suvaržymų kontekste, minėjo „Orlen Lietuva“ planuojamas investicijas, geležinkelių įmonių susitarimus, „pasiektą neatšaukiamą pažangą“ įgyvendinant elektros sistemų sinchronizacijos projektą.

„Kartu su tvirta Lenkijos parama nepirkti nesaugios Astravo atomonės elektrinės pagamintos elektros energijos klojame pamatus tvariam, atsinaujinančia energetika grindžiamam Lietuvos energetiniam saugumui. Džiaugiuosi, kad „Via Baltica“ ir „Via Carpatica“ projektai nuosekliai papildo vienas kitą ir suteiks papildomą impulsą prekybiniams srautams Trijų jūrų regione“, – kalbėjo jis.

Jis ragino Lietuvą ir Lenkiją „tvirčiau sutelkti pastangas Briuselyje“ dėl pakankamo geležinkelio projekto finansavimo, taip pat teigiamai įvertino bendras Lietuvos ir Lenkijos pastangas kovojant dėl valstybėms nepalankaus mobilumo paketo.

Bendras vyriausybių posėdis rengtas S.Skvernelio kvietimu. Premjeras sako, kad Lietuva ir Lenkija kalbasi ir sutaria „absoliučiai visais dvišalių santykių ir kaimynystės politikos klausimais“.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaraisiais metais pastebimai atšilo, nepaisant išliekančių ginčų dėl istorijos ar tautinių mažumų padėties.