„Lūkesčiai būtų tokie, kad situacija išliktų tokia pati, kaip dabar, nekintanti. Nepaisant optimistinių norų, gyvenimo realybė įneša tam tikrą neramybę.
Kiek man žinoma po susitikimo su verslo asociacijomis, kai kas jaučia neramumą, kad reikės vykdyti Aliaksandro Lukašenkos nurodymus, turiu galvoje Baltarusijos įmones – „Belkalį“, „Azot“. Jos jaučia tam tikrą neramumą, bet techninių sprendimų arba oficialių pranešimų uostui, geležinkeliui kol kas neturime“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Sinkevičius.
„Lietuviškos įmonės Baltarusijoje nesireiškia politiniame fone, kiek man žinoma, tačiau plėtros planus visos yra sustabdžiusios. Iš tų didesnių įmonių dvi bent jau sako, kad greičiausiai nieko skaudaus neįvyks, dar dvi – galvoja, kad vis dėlto gali turėti poveikį“, – sakė ministras.
Pasak jo, siekiant pritraukti baltarusiškas įmones į Lietuvą, ketinama inicijuoti pataisas, kurios leistų registruoti įmonę, ne tik turinčią sąskaitą banke, bet ir elektroninių pinigų įstaigoje.
„Kalbant apie verslo persikėlimą į Lietuvą, mes suinteresuoti, kad ypač aukštų technologijų verslas, IT specialistai, įmonės mokėtų mokesčius mūsų valstybėje, dirbtų čia. Didžiąja dalimi sąlygos aptartos, kaip čia greičiau Baltarusijos įmonėms įsikurti, nes visoje ES veikia tos pačios nuostatos dėl pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos.
Mes po paskutinio pasitarimo ketiname rengti Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, kurios leistų registruoti įmonę, ne tik turinčią sąskaitą banke, bet ir turinčią sąskaitą elektroninių pinigų įstaigoje“, – teigė R. Sinkevičius.
Jis taip pat pridūrė, kad neteko girdėti dėl konkrečių veiksmų dėl judėjimo apribojimo pro Baltarusiją vežėjams.
„Kiek aš žinau, čia buvo sukilęs gandas, kad išsigąsta buvo, kažką reikės daryti, po to buvo apsispręsta aukštu lygiu, kad gal nieko nedarykime. Nieko nedarėme ir nieko neįvyko“, – sakė ministras.
Baltarusijos tariamam prezidentui A. Lukašenkai grasinant nukreipti krovinius nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius yra sakęs, kad tuo atveju, jei tai būtų įgyvendinta, Lietuva nukentėtų, tačiau ne drastiškai.
