Tuo metu Energetikos ministerija siūlo keisti Šilumos ūkio įstatymą, kuriuo būtų siekiama, kad iš trečiųjų šalių importuotas biokuro kiekis gamintojų kuro balanse siektų ne daugiau kaip 20 proc.
„Esame visiškai kampe, neturime ką daryti. Jei artimiausiu metu neturėsime bendrų sprendimų, tiesiog neturėsime kitos galimybės, kaip tik viešai deklaruoti, kokia yra situacija.
Kai ji taps kritinė visoje rinkoje, ne tik mūsų sektoriuje, mes atsisakysime tos atsakomybės, nes tikrai pakankamai ilgą laiką kalbame apie tai, kas yra blogai. Mes nesame pajėgūs konkuruoti, pasiūlyti tos pačios ar geresnės kainos. Tai veda į tai, kad Lietuvos įmonių skaičius, gaminančių ir tiekiančių biokurą, smarkiai mažėja“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje sakė V. Gaubytė.
„Mūsų pagrindinis siūlymas buvo atsiremti į ES nuostatus ir skatinti vietinę biokuro gamybą, lietuvišką, taip išlaikant darbo vietas regionuose ir dirbančius žmones. Imti prasčiausią žaliavą iš vietos, kuo mažiau ją transportuoti, suteikti tokiu būdu lietuviškoms įmonėms pirmenybę tą kurą pateikti, importuoti jo tiek, kiek trūksta, o ne atvirkščiai“, – teigė asociacijos direktorė.
Energijos išteklių biržos „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis sakė, kad biokuro pigimą iš dalies lėmė šilta žiema bei prikaupti sandėliai.
„Lietuvoje kaina krinta dėl kelių priežasčių: pirma priežastis – praėjusiais metais buvo šilta žiema, biokuro sandėliai liko neišnaudoti ir į šildymo sezoną atėjo su likučiu, kurį turėsime sudeginti šiais metais. Praėjusiais metais turėjome milžinišką importą, patį didžiausią istorijoje. Importavo labai daug, neišnaudojo visko ir šiuo metu dar likę sandėliai iš Baltarusijos nesunaudoti. Negana to, įvyko devalvacija Baltarusijoje, nuo balandžio vietinės valiutos kursas kritęs 25 proc. Tai paskatino dar labiau įvežti iš Baltarusijos“, – teigė V. Jonutis.
„Šiais metais importas pradeda mažėti vien dėl to, kad Lietuvoje negali parduoti net baltarusiai. Importas kritęs maždaug 25 proc., lyginant su pernai, tačiau jis vis tiek yra didelis, turint omeny sandėlius, kurie likę iš praėjusių metų“, – pridūrė jis, teigdamas, kad Vilniuje 50 proc. biokuro importuota iš Baltarusijos.
V. Jonutis taip pat išskyrė, kad Baltarusijos miškus užpuolė vabalai kenkėjai, dėl ko daug medienos būna tinkamos tik biokurui.
„Pagrindinė problema, kad miškus visus ne tik Baltarusijoje yra apėmęs beprecedentis vabalų puolimas. Dėl šiltų žiemų gadinama masiškai mediena. Blogybė ta, kad, kai mediena yra sugadinta, ji netinka niekam kitam, tik primityviems dalykams“, – sakė jis.
Tuo metu Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius atkreipė dėmesį, kad valstybei kištis į rinką būtų rizikinga.
„Kas gali paneigti, kad mums ateityje savo biokuro nereikės? Medienos pramonė auga, biokuro galingumai tik didėja, jo mums tik reikės savo. Dabar mums dirbtinai apriboti, uždaryti baltarusišką importą, kol jo dar yra, būtų nusikaltimas.
Jeigu ruošiamės drausti importą, tai gal drauskime ir eksportą. Kai mūsų biokuras išvažiuos į Skandinavijos šalis, o ten galingumai ir poreikiai tik auga, neduok, Dieve, bus šalta žiema, mes vėl rinksimės ir sakysime, darykime kažką, nes biokuras labai brangus ir šiluma dėl to brangsta. Kišimasis į rinkos santykius yra labai rizikingas. Siūlau ieškoti būdų, kaip užtikrinti mūsų ekonominį gyvybingumą šio sektoriaus kitomis priemonėmis“, – sakė V. Lukoševičius.
Energetikos viceministras Egidijus Purlys teigė, kad problema nėra paprasta, nes tai liečia ir makroekonomiką, ir geopolitinius klausimus.
„Mūsų pirminis siūlymas – keisti Šilumos ūkio įstatymą su tikslu, kad visame sektoriuje veikiantys dalyviai skatintų šilumos gamybą iš tvariai pagamintų vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių. Tam galėtų būti įkurta ir sukurta kilmės garantijų sistema, nustatyti tvarumo rodikliai pagamintam biokurui. Taip pat būtų nustatomas siekimas, kad iš trečiųjų šalių importuoto biokuro kiekis kiekvieno šilumos tiekėjo ar šilumos gamintojo kuro balanse sudarytų ne daugiau kaip 20 proc.“, – sakė E. Purlys.
Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sako, kad pastarasis siūlymas būtų esminis.
„Iš pasiūlymų ministerijos tai radikaliausias yra 20 proc. totali kvota kiekvienam šilumos tiekėjui. Nežinau, kodėl 20 proc., bet prie dabartinių 30 proc. tai būtų padėjimas mūsų biokuro tiekėjams. Tai ir yra esminis pasiūlymas. Tik pamenu istorinį kontekstą, kai viskas buvo atvirkščiai, norėjome apriboti eksportą. Jau beveik siūlėme Vyriausybei tą daryti, tik tuo metu Konkurencijos taryba ir Europos teisės departamentas sakė, kad taip negalima“, – teigė V. Poderys.
Konkurencijos taryba dėl šio siūlymo rekomenduoja atlikti poveikio konkurencijai analizę.
Kaip nurodo LITBIOMA, ilgą laiką buvęs stabilus per pastaruosius metus biokuro importas, didžiąja dalimi iš Baltarusijos, išaugo nuo 15 iki 30 proc., kas sudaro apie 20 mln. eurų lėšų.
Toks augimas kelia nerimą Lietuvos biokuro gamintojams ir tiekėjams, kurie sunkiai konkuruoja su pigesnę žaliavą galinčiomis parūpinti trečiosiomis valstybėmis.
