JAV valstybės sekretoriaus Mike‘o Pompeo teigimu, Sindziango regione esama „koncentracijos stovyklų“, į kurias suvaryta daugybė musulmonų mažumų, kurie, kaip manoma, verčiami dirbti priverstinį darbą.
Vidaus saugumo departamentas pirmadienį sakė, kad į JAV iš Sindziango nebus leidžiama įvežti medvilnės, kompiuterių dalių, plaukams skirtų produktų ir kitų prekių, pagamintų regione esančiose gamyklose.
„Trumpo administracija netaps pasyvia stebėtoja ir neleis užsienio bendrovėms priverstinai įdarbinti pažeidžiamus žmones, taip pakenkiant Amerikos verslui, gerbiančiam žmogaus teises ir teisinę valstybę“, – sakė Muitinės ir sienų apsaugos tarnybos vadovas Markas Morganas.
Kinija antradienį smarkiai sukritikavo šį Jungtinių Valstijų žingsnį, šalies užsienio reikalų ministerijos atstovui atmetus JAV kaltinimus, kad musulmonų mažumos regione verčiamos dirbti priverstinį darbą.
„Šią vadinamąją priverstinio darbo problemą išsigalvojo kai kurios JAV ir Vakarų institucijos ir jų darbuotojai“, – sakė užsienio reikalų ministerijos atstovas Wangas Wenbinas.
Jo teigimu, „niekuomet nebuvo ribojama“ etninių mažumų darbuotojų laisvė ar judėjimas, o jų kalbą, tradicijas ir religiją saugo įstatymai.
Per pastaruosius trejus metus šimtai uigūrų, kazachų ir hujų mažumų atstovų paliudijo, kad buvo laikomi vadinamosiose perauklėjimo stovyklose, kurios, kaip teigia stebėtojai, yra vyriausybės vykdomos etninių mažumų asimiliacijos kampanijos dalis.
Kinijos vyriausybė teigia, kad stovyklos, kuriose, kaip skaičiuojama, kalinama apie 1 mln. žmonių, yra „profesinio mokymo centrai“, kurių tikslas – išnaikinti ekstremizmą ir terorizmą.
Gruodį valdžios institucijos teigė, kad visi Sindziango „mokiniai“ yra „baigę studijas“ ir suradę pelningus darbus. Tačiau žmogaus teisių apsaugos grupės kaltina Pekiną į visos šalies gamyklas suvarius stovyklas išgyvenusius kalinius.
Australijos strateginės politikos institutas (ASPI) kovą atliko tyrimą, kuriame su priverstiniu uigūrų darbu susiejo tokias tarptautines bendroves, kaip „Nike“, „Adidas“, „Apple“ ir „Microsoft“.
Ataskaitoje suskaičiuota, kad 2017-2019 metais į gamyklas buvo išsiųsta daugiau nei 80 tūkst. uigūrų.
