Prognozuojant Baltijos šalių ateitį ekspertų nuomonės išsiskyrė, tačiau sutarta dėl vieno: jei Vilnius neišspręs didžiausios savo problemos, apie regiono lyderystę kalbėti bus sunku.
Bendra problema
Dėl orientacijos į elektronines valstybės paslaugas, išvystyto šalies prekės ženklo inovacijų ir IT srities, artimumo Skandinavijos valstybėms ir lengvesnių įdarbinimo sąlygų, geriausias ekonomines perspektyvas ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja Talinui.
„Palyginti su Lietuva ir Latvija, Estija turi šiek tiek geresnę darbo rinkos politiką – po finansų krizės šalyje įvykdytų reformų lengviau įdarbinti užsieniečius.
Padeda ir artima kaimynystė su Skandinavija: verslą perkelti iš Suomijos į Taliną yra gerokai lengviau ir pigiau negu į kitas Baltijos šalių sostines“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė A.Izgorodinas.
Tuo metu Ryga prieš Vilnių turi kelis privalumus – yra didesnė rinka, be to, turi geresnį susisiekimą.
„Labiausiai Vilniaus plėtrą stabdo, mano manymu, Vilniaus oro uostas – skrydžių turėtų būti gerokai daugiau, jų nebuvimas labai riboja galimybes pritraukti investicijas. Ryga turi išvystytą oro uostą – verslo plėtros prasme tai yra svarbu. Verslininkai pastaraisiais metais dažnai atskrenda ryte, sutvarko reikalus ir išskrenda vakare – Vilniuje tokių galimybių ne visada yra“, – kalbėjo ekonomistas.
Vilnius patrauklus tuo, jog pozicionuojamas kaip paslaugų centrų ir finansinių technologijų (FinTech) sostinė: ekonomisto teigimu, Vilniaus potencialas augs, nes jau atliktas nemažas įdirbis pritraukiant paslaugų centrus, išvystyta FinTech infrastruktūra.
„Pastaruoju metu pakankamai neblogai pavyksta pritraukti inovatyvias, FinTech bendroves. Neblogai vystosi miesto infrastruktūra, dviračių takai. Miestas tampa draugiškesnis gyvenimui.
Tačiau pagrindinis infrastruktūros minusas – oro uostas, nes jis yra pasenęs, per mažas. Vilnius galėtų pritraukti tikrai daugiau užsienio investuotojų, bet oro uosto situacija yra tiesiog netenkinanti. Vilnius iš to oro uosto, mano manymu, jau išaugo“, – tikino A.Izgorodinas.
Ekonomisto teigimu, visos Baltijos šalys, siekdamos pritraukti užsienio įmones, susiduria su viena bendra problema – nesugeba išnaudoti verslo aplinkos ir miestų infrastruktūros privalumų dėl darbo santykių įstatymo ir darbo jėgos importo rodiklio.
„Pasaulio ekonomikos forumo pateiktais duomenimis, pagal lengvumą įdarbinti užsieniečius Lietuva užima 112 vietą iš 141 valstybės, Latvija – 113 vietą, Estija – 132. Visos Baltijos šalys, jų miestai vystosi neblogai, kiekvienas turi savo privalumų, tačiau dėl teisinių aspektų tų privalumų nesugebame išnaudoti.
Pavyzdžiui, dabar – labai gera akimirka pritraukti Baltarusijos IT įmonių investicijas, tačiau jiems sunku bus pasirinkti tiek Vilnių, tiek Taliną ir Rygą dėl to, kad yra pakankamai sunku įdarbinti darbuotojus“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
Karūna – Vilniui
Ekonomisto Mariaus Dubnikovo teigimu, Vilnius iš kitų Baltijos šalių sostinių išsiskiria, nes neatspindi visos šalies ekonominių perspektyvų – Lietuvoje yra ir kitų investuotojams patrauklių miestų.
„Palyginti su kitomis Baltijos šalių sostinėmis, Vilnius, kaip startinė pozicija, atrodo gerai, nes nėra toks koncentruotas – vienas miestas nėra praktiškai visa valstybė, dėl to Vilnius nėra taip tankiai apgyvendintas.
Be to, tai labai žalias miestas – COVID-19 situacijoje matome, kad darbuotojai vis labiau tai vertina: žmonėms vis labiau reikia žalios erdvės, darbas nuotoliniu būdu vis labiau patrauklesnis. Šalies gamta – vertybė, kurią turėtume puoselėti ir ateityje“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė M.Dubnikovas.
Ekonomisto teigimu, tikėtina, kad būtent Vilnius ekonominės gerovės atžvilgiu per artimiausius penkerius metus iššoks į priekį.
„Tikėtina, kad Vilnius gerovės atžvilgiu pralenks kitus miestus dėl to, kad jis yra didesnės šalies sostinė – natūraliai kuo toliau, tuo šie skirtumai turėtų ryškėti. 2,7 mln. gyventojų šalis potencialo turi daugiau negu milijono gyventojų šalis. Jei mūsų šalis bus turtingiausia iš trijų Baltijos šalių, natūralu, kad ir mūsų sostinė bus labiausiai pakilusi“, – svarstė ekonomistas.
Anot M.Dubnikovo, Vilnius potencialiai patrauklus investuotojams gali būti ir dėl geografinės pozicijos – arčiau Vakarų valstybių.
„Tačiau išryškėja ir viena didelė problema – tas nelemtas oro susisiekimas, spraga, kurią turime jau daugybę metų. Nepaisant visų Vilniaus patrauklumų dėl gamtos, Ryga šiuo atžvilgiu visiškai laimi prieš visas kitas Baltijos šalių sostines, nes turi oro linijas, kurios „suriša“ su praktiškai visu pasauliu. Rygoje – geriausias pasiekiamumas tiek išoriškai, tiek susisiekimas su kitomis Baltijos valstybėmis“, – teigė ekonomistas.
Tuo metu Talino privalumas prieš kitas Baltijos šalių sostines – kaimynystė su Suomija, įsitikinęs ekonomistas. Be to, tiek Estija, tiek Ryga nurengia Vilnių susisiekimo galimybėmis.
„Vertinant iš Vilniaus pozicijos, neturime ne tik oro linijų, bet ir Suomijos pašonėje, kuri mus maitintų kaip sostinę ir taip didintų jos patrauklumą. Skandinavai yra labai svarbūs – supraskime, kad pas mus didžiausi investuotojai yra būtent skandinavai.
Be to, Ryga ir Talinas yra miestai prie jūros – svarbus ir jūros transportas. Maža to, kad Lietuvos sostinė nutolusi nuo jūros, neturi ji ir avialinijų. Tik keliai Vilnių riša su išoriniu pasauliu, tačiau net ir traukinio tinklai nėra tokie patrauklūs. Susisiekimo atžvilgiu Kaunas turi geresnes perspektyvas negu sostinė – ta pati „Rail Baltica“ eis per Kauną“, – įvertino M.Dubnikovas.
Vis dėlto, įvertinęs šalies dydį, geografiją, šalies gamtą ekonomistas turtingiausios Baltijos sostinės karūną prognozuoja būtent Vilniui.
„Tačiau tam, kad pilnai stotume į kovą, turime peržiūrėti susisiekimo klausimą: šalis, į kurią neskrenda lėktuvai, perspektyvų turi gerokai mažiau“, – įspėjo M.Dubnikovas.
Naujausi duomenys
Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenimis, 2020 metų antrojo ketvirčio minimalus atlyginimas „ant popieriaus“ Lietuvoje buvo 607 eurai, Latvijoje – 430 eurų, o Estijoje – 584 eurai.
Estijos statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbuotojų užmokestis „ant popieriaus“ antrąjį ketvirtį siekė 1623 eurus. Duomenų apie vidutinį atlyginimą „į rankas“ Estija nerenka.
Vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ Latvijoje antrąjį pusmetį siekė 1117,3 euro, „į rankas“ – 824 eurus, rodo Latvijos statistikos departamento pateikti duomenys.
Lietuvoje vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ 2020 metų antrąjį ketvirtį sudarė 1398,5 eurus, „į rankas“ – 889,2 eurus.
2020 metais Vilniuje gyveno 557 440 gyventojų, Taline – 437,619, Rygoje – 627,487 gyventojų.
