Numatomų darbų vertė – apie 49 mln. eurų (su pridėtinės vertės mokesčiu). Projektą įgyvendina KVJU direkcijos viešąjį tarptautinį rangovų konkursą laimėjęs užsienio statybos įmonių „Hecker Bau GmbH & CO. KG.“ (Vokietija) ir „Herbosch – Kiere N.V.“ (Belgija) konsorciumas.
Svarbus ne tik Klaipėdai
Pakviesti į bangolaužių rekonstrukcijos pradžios ceremoniją įvairių transporto sričių, logistikos specialistai, Klaipėdos uosto krovos įmonių vadovai, uostamiečio savivaldybės atstovai prie šiaurinio bangolaužio prie šventinės palapinės pėdino per paplūdimio smėlį specialiai nutiestu taku.
„Šis projektas reikšmingas Klaipėdai ir visai valstybei. Jūrų uostas – vienas svarbiausių šalies ekonomikos variklių, generuoja pajamas į valstybės biudžetą, skatina regiono ekonominį gyvybingumą.
Noriu pasidžiaugti, kad net ir šiuo sudėtingu laikotarpiu Klaipėdos uostas išlieka lyderis tarp Baltijos valstybių. Kad išsilaikytume viršūnėje, turime prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, investuoti į uosto plėtrą, atverti jį didžiausiems pasaulio laivams“, – kalbėjo Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Apribojimų laivybai sumažės
Iškilmėse dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas bangolaužių rekonstrukciją įvertino kaip vieną svarbiausių iššūkių visai Lietuvos transporto sistemai: „Organizatorių ir statybininkų vardai bus įrašyti į istoriją“.
Tuo pat metu V.Grubliauskas atkreipė dėmesį ir į socialinius šio projekto aspektus: „Ambicingus uosto plėtros uždavinius teks derinti su šalia esančios Melnragės bendruomenės interesais. Nesinorėtų, kad poliakalių dunksėjimas, statybų dulkės vietinių gyventojų ir vasarą čia poilsiaujančių žmonių buitį paverstu pragaru“.
KVJU generalinis direktorius Algis Latakas patikino, jog rekonstravus bangolaužius, Klaipėdos jūrų uostas taps šiuolaikiškesnis, konkurencingesnis ir saugesnis: „Kai bangos talžo molus, ritasi per juos į uosto akvatoriją, laivyba ribojama. Įgyvendinus šį projektą, apribojimų sumažės beveik trečdaliu“.
Naujos galimybės ne tik Klaipėdai
Nuotoliniu būdu pasisakė ir KVJU konkursą laimėjusių užsienio įmonių vadovai. Kone visi akcentavo, kad, patobulinus bangolaužius, išgilinus laivybos kanalą, uoste prie krovos krantinių galės švartuotis didžiausi laivai. Tai naujos galimybės ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvos ekonomikai.
Renginio dalyvių prakalbas scenoje nuskaidrino ugningos rumbos garsai – tituluoto klaipėdiečių pramoginių šokių ansamblio „Žuvėdra“ duetas, skambant mušamiesiems instrumentams, kaitino žiūrovų jausmus.
Iškilmių pabaigoje A.Latakas bangolaužius rekonstruosiančių įmonių atstovui Algirdui Žukauskui iškilmingai perdavė KVJU direkcijos ir rangovų pasirašytą 49 mln. eurų vertės darbų sutartį.
Siaura įplauka stabdo didelius laivus
Klaipėdos uostą nuo jūros bangų saugančius bangolaužius pradėta statyti dar XIX amžiaus pabaigoje. Vėliau jie ne kartą buvo ilginami ir tvirtinami, tačiau dabar to jau nebepakanka, kad į uostą galėtų saugiai įplaukti šiuolaikiniai didžiakrūviai prekybos laivai – senoji įplauka su kanalu jiems nėra patogi.
Rudenį ir žiemą siaučiant audroms, kai dideli laivai negali įplaukti į Klaipėdos uosto vidaus akvatoriją ir išplaukti, jis laikinai uždaromas. Dėl prastų oro sąlygų laivyba kasmet vidutiniškai apribojama iki šimto dienų.
„Rekonstravus bangolaužius, laivybos sąlygos pagerėtų – praplatintas ir pagilintas iki 17 metrų įplaukos kanalas būtų saugesnis, net ir blogesniais orais į uostą galėtų įplaukti maksimalios grimzlės laivai“, – teigė A.Latakas.
Pajūrio gyventojai baiminasi, kad pastačius naujus įrenginius gali padidėti Baltijos krantų nuo Melnragės ir Šventosios erozija – nuplautas smėlis nešamas Latvijos link. Bet uostininkai juos ramina – esą taip neatsitiks.
Užduotis – tiesesnis laivybos kanalas
Projektavimo įmonės „Sweco Lietuva“ specialistai KVJU direkcijai pristatė tris iš septynių galimų uostą nuo bangų saugančių šiaurinio ir pietinio bangolaužių rekonstravimo variantus. Pietinis molas šliejasi prie Kuršių nerijos kranto, tad jį rekonstruojant dar reikėtų sutvirtinti ir pusiasalio šlaitą.
Pritarta pigesniam variantui, kuris Susisiekimo ministerija suteikė galimybių prašyti ES fondų paramos. Visi projektai kurti žvelgiant į ateitį – siejami su galima išorinio uosto ties Melnrage statyba.
„Sweco Lietuva“ projektuotojai siūlė pietinį ir šiaurinį bangolaužius iki pusės palikti tokius, kokie yra dabar, kad būtų tvarkomi jų šlaitai, o maždaug nuo vidurio abu molus būtų galima paaukštinti iki 5,5 metro.
Atsižvelgta, kad jūrą brendantys bangolaužiai traukia žmones – ant pietinio bus įrengtos dvi apžvalgos aikštelės.
Pasivaikščiojimams skirta promenada pasiliks ir ant šiaurinio uosto molo, tik ji bus sutvarkyta.
Pigiausias variantas – per 42 mln. eurų
Rekonstruojant pietinį bangolaužį, praplatintas laivybos kanalas bus atitolintas nuo pavojingos įmonės „Klaipėdos nafta“ krantinių kaimynystės. Bangolaužių pabaigoje būtų įrengiamos spraustasienės.
Pietinį ir šiaurinį bangolaužius iki pusės palikus tokius, kokie yra dabar, statybininkai tvarkys jų šlaitus, o maždaug nuo vidurio abu molai bus paaukštinti iki šešių metrų.
Užsakovams pasirinkus optimalų bangolaužių rekonstravimo variantą, įplaukos kanalas bus gilinamas iki 17 metrų gylio – tokio visiškai užteks, kad juo galėtų judėti didžiausi į Baltiją įplaukiantys laivai.
„Tokiu atveju nebereikia griauti anksčiau statytų apie 20 mln. eurų kainavusių mažųjų molų, o ateityje nebūtų jokių kliūčių įrengti išorinį uostą“, – pažymėjo „Sweco Lietuva“ projektų direktorius Audrius Bunevičius.
Pirminiais „Sweco Lietuva“ skaičiavimais, pigiausiam Klaipėdos uosto bangolaužių rekonstravimo variantui prireiktų daugiau kaip 42 mln. eurų (šiauriniam molui – 6,1 mln., pietiniam – 35,7 mln. eurų).
Bangolaužių pozicija nepasikeis
Kiti galimi bangolaužių tobulinimo variantų kaštai – dar didesni. Brangiausio projekto, kurį įgyvendinant reikėtų statyti naują pietinį molą, ties vartais įrengti laivų apsisukimo ratą, kaina siektų apie 196 mln. eurų.
Šiuo atveju dar būtų reikėję keisti ir įstatymus – naujas bangolaužis įsibrautų į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, kur pramonės objektų statybos nesuderinamos su draustinio veiklos ir apsaugos reglamentais.
Rekonstravus uosto vartus, laivybos sąlygos pagerėtų – Klaipėdos jūrų uostas galėtų saugiai priimti didžiausius Baltijos jūroje plaukiojančius naftos tanklaivius, dujovežius, sausakrūvius laivus.
Patobulintų bangolaužių dislokacija, pasak A.Latako, nesipasikeis – jie liks ten pat, tik pastambės ir paaugs.
Nekeičiant esamų hidrotechnikos statinių konfigūracijos, įplaukos kanalas, kuriuo juda laivai, būtų ištiesintas – pasuktas 11 laipsnių. Klaipėdos uosto vartai praplatėtų pusšimčiu metrų – iki 180 metrų.
Pirmasis projektas Lietuvoje
Konkurso nugalėtojų įmonių „Hecker Bau GmbH & CO. KG.“ ir „Herbosch – Kiere N.V.“ konsorciumas pastaruoju metu įgyvendino didžiulės apimties infrastruktūros tobulinimo projektus Hamburge, Antverpene, Ostendėje, Harelbeke, Kukshafene, kituose Vokietijos ir Belgijos uostuose.
„Klaipėdos uosto bangolaužiai – mūsų pirmasis projektas Lietuvoje, jaučiame didžiulę atsakomybę ir didžiuojamės galėdami prisidėti prie jūsų šalies ekonomikos augimo“, – per pristatymą iš ekrano kalbėjo dėl pandemijos negalėjęs atvykti į šventę „Herbosch – Kiere N.V.“ vadovas Bennis De Sutteris.
„Hecker Bau GmbH & CO. KG.“ vadovas Christophas Wellendorfas irgi buvo kupinas ryžto greičiau kibti į darbą: „Kaip didelių statybų uostuose rangovai esame sukaupę nemenką patirtį šiame versle – mūsų kompanija gyvuoja apie pusantro šimto metų. Profesionali rangovų komanda sklandžiai įgyvendins ir šį projektą“.
Abu molai kurį laiką bus uždaryti
Rangovai „amžiaus statybviete“ tapsiančius Klaipėdos uosto molus ketina į savo rankas perimti spalio pradžioje. Tuomet jie bus aptverti, žmonės nebegalės ant vaikštinėti ant rekonstruojamų hidrotechnikos įrenginių.
„Du molai – Kuršių marių perskirti atskiri statiniai. Kai darbuosimės prie vieno, kitą atidarysime. Bus etapų, kai abu molus reikės uždaryti. Viską sudėjus, žmonės negalės vaikštinėti bangolaužiais, gėrėtis nuo jų atsiveriančiais jūros vaizdais maždaug pusantrų metų“, – kalbėjo A.Žukauskas.
Klaipėdos uostą nuo jūros bangų ginančio šiaurinio molo ilgis siekia 733 metrus. Pietinis bangolaužis Kuršių nerijos pusėje ilgesnis – 1374 metrų.
Vieną didžiausių KVJU infrastruktūros plėtros projektą ketinama užbaigti 2023 metų pavasarį.
