Maskvoje neseniai buvo suimtas Vladimiras Solncevas – akademikas, Jungtinės aviacijos kompanijos vadovo patarėjas, neseniai ėjęs generalinio direktoriaus pareigas Sergejaus Koroliovo raketų ir kosmoso korporacijoje.
Tada jis iš esmės buvo laikomas legendinio konstruktoriaus S.Koroliovo įpėdiniu – jau septintuoju. Ironiška, kad, kaip ir pats SSRS kosmonautikos tėvas, V.Solncevas pateko į teisėsaugininkų rankas.
Bet S.Koroliovas sovietmečiu buvo kaltinamas kontrrevoliucine veikla, o V.Solncevas – kur kas žemiškesniais nusikaltimais. Dabar jis įtariamas kartu su dar septyniais aukšto rango darbuotojais nugvelbęs milijardą rublių (11,5 mln. eurų).
Schema labai paprasta – valstybės sąskaita buvo užsakinėjamos detalės moksliniam moduliui, kuris turėtų kada nors prisišvartuoti prie Tarptautinės kosminės stoties, o jų kainos, apsukriems veikėjams susitarus, tapo tiesiog kosminės.
Tai toli gražu ne vienintelis toks atvejis. Prieš porą metų buvo tos pačios Raketų ir kosmoso korporacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Beloborodovas ir du jo pavaldiniai. Paaiškėjo, kad jie susigundė milžiniškais kyšiais, kuriuos už užsakymus siūlė rangovai.
Tik prieš pusmetį baigėsi baudžiamasis procesas dėl vagysčių Rusijos rytuose statant Vostočno kosmodromą. Net 58 veikėjams buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės iki 11,5 metų, o buvęs rangos darbus atlikusios kompanijos „Dalspecstroj“ vadovas pasitraukė iš gyvenimo savo noru.
Tuomet buvo teigiama, kad statant kosmodromą pavogta net 11 mlrd. rublių (12,7 mln. eurų) – beveik trečdalis statybos darbams skirtų lėšų.
Tuo piktinosi net ir pats prezidentas Vladimiras Putinas: „Šimtą kartų buvo pasakyta dirbti sąžiningai, nes pinigų skiriama pakankamai, projektas – nacionalinės svarbos. Tai ne, vagia šimtais milijonų...“
Kai taip elgiasi patys kompanijų vadovai, nėra ko stebėtis, kad Rusiją parguldė ant menčių pigiau astronautus pradėjęs skraidinti JAV verslininkas Elonas Muskas, o pažadai iki 2015 metų Mėnulyje įrengti bazę jau seniai pamiršti.
Kai kurie atvejai ir liūdni, ir komiški. Antai 2016 metais krovininį laivą gabenusi raketa „Progres“ neįgavo reikiamo greičio ir sudegė atmosferoje.
Kaip parodė tyrimo rezultatai, Voronežo mechanikos gamykloje, surenkančioje variklius, vienu metu atostogavo sandėlininkė, todėl darbuotojai suklydo ir panaudojo ne tai sistemai skirtas detales.
Dėl to teko keisti visų „Progres“ raketų variklius, o jos negalėjo būti naudojamos ištisą pusmetį.
Bet kalti ne tik sandėlininkai – dažnai vadovauti šios srities įmonėms pasitelkiami ne specialistai, o prašalaičiai. Tas pats V.Solncevas jaunystėje domėjosi toli gražu ne kosmonautika, bet prekyba ir finansais.
Korporacijos vadovu jį paskyręs tuometis koncerno „Roskosmos“ generalinis direktorius Igoris Komarovas irgi buvo finansininkas, dirbęs automobilių gamykloje „AvtoVAZ“ ir sėkmingai padidinęs jos nuostolius iki 73 mlrd. rublių (842 mln. eurų), o tiktai vėliau pakviestas į aviacijos sektorių.
