Tiesa, turizmo atstovų nuomonė apie savo verslo sėkmę smarkiai skiriasi. Pavyzdžiui, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė teigė, kad padidėję vietos poilsiautojų srautai net leidžia tikėtis 5–10 proc. pajamų augimo šį sezoną, nepaisant sunykusio užsienio turizmo. Nesiskundė uždarbiu ir Neringos apgyvendinimo įstaigos.
Kaimo turizmo sodybos, gamtos prieglobstyje įsikūrę viešbučiai vasaros mėnesiais buvo tiesiog sausakimši poilsiautojų, baidarių, valčių nuomotojai taip pat sunkiai įstengė tenkinti jų poreikius.
Bet prekyba gatvėse užsiimantys kurortų smulkieji verslininkai šį sezoną vadina visiškai prarastu, o privačių būstų nuomotojai dejuoja, kad jie šią vasarą uždirbo kone per pusę mažiau nei įprastais metais ir rudenį jų verslas esą visai sustos.
Suprantama, gintaro, tekstilės dirbinių, kitokių papuošalų atostogaujantys lietuviai neperka, o užsieniečių sulaukta beveik vien iš sienas visiškai atvėrusio vadinamojo Baltijos burbulo – iš Latvijos ir Estijos, bet šių šalių turistai taip pat neskuba piniginės išsitraukti suvenyrams pirkti.
Sunkiau paaiškinti, kodėl dar ir privačių būstų nuomotojai nepripažįsta, kad jie neblogai uždirbo išaugus lietuvių srautams. Juk jie mažiausiai turėtų skųstis, kad dingo užsieniečiai, kurie dažniausiai nakvynę užsisako ne pas juos, o viešbučiuose ar poilsio namuose.
Gal šis verslo sektorius nukentėjo todėl, kad kurortus šią vasarą užplūdo paprastai užsienyje atostogaujantys lietuviai, o jie dažniausiai gauna kiek didesnes nei vidutinės pajamas. Šie poilsiautojai galėjo rinktis brangesnes nakvynės vietas – viešbučius ar poilsio namus.
Matyt, privačių būstų nuomotojai nedaug sulaukė šių vasarotojų, o jų įprasti taupyti linkę klientai galbūt privengė išvykų į kurortus ir bijodami užkrato grėsmės, ir nerimaudami dėl uždarbio ateityje.
Tai rodo, kokiomis skirtingomis sąlygomis šią vasarą gyveno turizmo verslas, kuris sukuria apie 3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Išties tiesiog katastrofiškai smuko išvykstamojo turizmo bendrovių pajamos – karantino mėnesiais visai išnyko jų paslaugų paklausa, o ir per vasarą nedaug teatsigavo, nors dalis oro bendrovių atnaujino skrydžius.
Ne ką geriau vertėsi ir didžiųjų miestų viešbučiai, tik krinta į akis, kad brangesnis 4–5 žvaigždučių segmentas vertėsi kiek geriau nei teikiantis pigesnes nakvynės paslaugas.
Tai aiškinama tuo, kad po karantino atnaujinę darbą didieji viešbučiai ėmė taikyti nuolaidų kainodarą, kuri padėjo pritraukti daugiau klientų, nes juos ėmė rinktis ir tie turistai, kuriems ankstesnės kainos būdavo per aukštos.
Žinoma, užsienio turistų šiemet ir dideliuose miestuose, ir kurortuose daug mažiau negu pernai. Tik latvių ir estų šią vasarą Lietuvoje lankėsi daugiau nei ankstesniais metais. Tikslesnės statistikos dar nėra, bet SEB banko atsiskaitymo kortelių duomenys rodo, kad latviai šią liepą Lietuvoje išleido 36 proc., o estai 40 proc. daugiau nei per šį mėnesį pernai.
Lietuvių šios vasaros išlaidos Latvijoje ir Estijoje taip pat išaugo. Vadinasi, Baltijos burbulo sukūrimas turizmo verslui išėjo į naudą. Tik visiškai kompensuoti beveik nutrūkusio atvykstamojo turizmo iš tolesnių užsienio šalių kaimynai negali, o rudenį ir jų turėtų gerokai sumažėti.
Be to, atvykstamasis turizmas – tai šalies paslaugų eksportas, į Lietuvą atvežamos lėšos įsilieja į ekonomiką, padeda subalansuoti užsienio prekybą. Šįmet tėvynėje atostogavę lietuviai padėjo išsilaikyti kurortams, bet vietinių turistų sukuriama nauda mažesnė nei užsieniečių.
Pastarieji net keliaudami po Lietuvą išleidžia gerokai daugiau pinigų nei vietiniai turistai: pernai – beveik 1 mlrd. eurų, kai lietuviai – per 200 mln. eurų, nors abiejų keliautojų grupių skaičius buvo maždaug vienodas.
Užsienio turizmo prošvaisčių kol kas neregėti. Priešingai, šio verslo dangus gali dar labiau apsiniaukti. Tiesa, viena kita gera žinia ateina – antai Lenkijos oro bendrovė „LOT Polish Airlines“ atnaujino reguliariuosius skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uosto, nes įžvelgė atgyjantį tarptautinių kelionių poreikį.
Vis dėlto visiems atskridusiems iš Jungtinės Karalystės keleiviams privaloma 14 dienų saviizoliacija, bet tokia sąlyga turistams visiškai nepriimtina, todėl turizmo verslui iš šių skrydžių mažai naudos. Negana to, vis ilgėja sąrašas šalių, iš kurių atvykus taikoma izoliacija.
Regis, turizmo verslo laukia sunkus ruduo ir turbūt ne lengvesnė žiema. Tik atlėgus bent jau visoje ES koronaviruso pandemijai galima tikėtis, kad užsienio turistai sugrįš į Lietuvą.
Lengviau šį išbandymą ištverti kurortams – vietinių poilsiautojų juose turėtų būti net daugiau nei paprastai, nes atostogauti svetur dauguma lietuvių nerizikuos, o ir tokios skatinamosios priemonės kaip 200 eurų kompensacija medikams jau pastūmėjo juos šiam rudeniui užsisakyti poilsio vietas.
Bet nėra to blogo, kuris neišeitų į gera: sunkmetis gali išmokyti turizmo verslą suktis efektyviau, aptarnauti klientus kokybiškiau, pastūmėti į naujų kokybiškų paslaugų paieškas, o tuomet Lietuvos turistinis patrauklumas išaugtų ir užsienio, ir vidaus rinkoje.
