Artėjant antrajai koronaviruso bangai finansų ekspertai lietuviams atsipalaiduoti nepataria: anot jų, ruduo bus įtemptas. Neturintiems santaupų dabar pats metas jomis pasirūpinti, tačiau labiau pasiturintiems diržų veržtis nebūtina – mat jei vartojimas sustotų, nukentėtų bendra ekonomika.

Pradėti taupyti reikia tuoj pat

Anot „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, dabar, kol dar nėra didelių apribojimų dėl koronaviruso, tinkamas metas sukaupti bent trijų mėnesių atlyginimų dydžio „finansinę pagalvę“. Mat lengvu metu tą daryti paprasčiau nei sunkiu. „Tiems žmonėms, kurie neturi jokių santaupų, reikėtų jas imti kaupti nedelsiant“, – perspėja ji.

Atsidėti vieną kitą eurą labai gera pradžia, išugdanti įprotį taupyti ir, bėgant laikui, padedanti sukaupti didesnes sumas, tikina J.Cvilikienė. „Dažniausiai girdimas pasiteisinimas, kodėl žmogus neturi santaupų, yra „man nepakanka lėšų atsidėti taupymui“, tačiau mes turime būti sąžiningi su savimi.

Yra paprastas būdas, jei norime sužinoti, kiek galime sutaupyti: reikia peržiūrėti savo išlaidas ir apsibraukti tuos dalykus, kurių galėjome neįsigyti. Tai yra nebūtinosios išlaidos – tokią sumą kitą mėnesį jau galima ir iškart atsidėti“, – pataria ekspertė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė Ieva Valeškaitė gyvenantiems „nuo algos iki algos“ siūlo ieškoti papildomų pajamų šaltinių.

„Pavyzdžiui, tokią galimybę suteikia dalijimosi ekonomika. Galbūt galima „įdarbinti“ kokius nereikalingus daiktus arba parduoti kažkokį nenaudojamą turtą?

Taip pat labai svarbu turėti tikslą, kam taupai. Nes jei žmogus neturi tikslo, jam labai lengva pasiduoti įvairioms pagundoms. Kažkas sudomino, patraukė akį ir jis jau to dalyko nori. O štai kryptingai siekti tikslo lengviau“, – mano ji.

Turtingesniems diržų veržtis nebūtina

I.Valeškaitė sako, kad sprendimai taupyti ar išlaidauti pramogoms priklauso nuo pačių žmonių – nuo to, kaip jie vertina koronaviruso riziką sveikatai, finansams.

Visgi, pataria ji, jei asmuo dirba sektoriuje, kuris yra paveiktas koronaviruso, jei yra prastovose ar neapmokamose atostogose, jam su pinigais reikėtų elgtis atsargiau.

„O jei dirba nepaveiktame sektoriuje, arba net tokiame, kuriam koronavirusas nepadarė jokios žalos – pavyzdžiui, elektroninių parduotuvių kūrėjai per karantiną turėjo net daugiau darbo nei įprastai – toks žmogus gali sau leisti daugiau“, – pastebi ekspertė.

J.Cvilikienės teigimu, tiems, kurie jaučiasi gana saugūs – pavyzdžiui, turi trumpalaikius, ilgalaikius draudimus nuo pajamų netekimo – diržų smarkiai veržtis nebūtina. „Juk jei mes nevartotume, tada bendra ekonomika nevyktų, o tada jau visai šaliai būtų sudėtinga – tada jau pajustume „kitą lazdos galą“, – įspėja ji.

Ekspertės sutaria, kad šiuo metu situacija gana neapibrėžta. „Net jei atrodo, kad mes Lietuvoje visai neblogai tvarkomės, turime nepamiršti, kad pasaulyje gyvename ne vieni: įvairių rizikų mums gali atnešti mūsų prekybos partneriai“, – perspėja I.Valeškaitė.

Nukentėjo negalintys dirbti nuotoliniu būdu

Šiuo metu rizikingiausi yra aviacijos, turizmo, renginių organizavimo, aptarnavimo, grožio paslaugų, sporto sektoriai, vardina ekspertės.

„Dabar turizmui nelengva. Vasarą situaciją dar gelbėjo vidaus turizmas, lietuviai noriai atostogavo kaimo turizmo sodybose, taip pat buvo sudarytas burbulas Baltijos šalyse ir sulaukėme svečių iš Latvijos ir Estijos.

Didžiausi problemų židiniai telkiasi didžiuosiuose miestuose, kur vyrauja „konferencinis“ turizmas – šio turizmo paslaugų teikėjai teikia paslaugas konferencijų, įvairių renginių dalyviams. Ypač kenčia prabangesni viešbučiai, kurie sulaukdavo svečių iš užsienio“, – kalbėjo I.Valeškaitė.

Sudėtinga situacija ir renginių organizatoriams dėl renginių dalyvių skaičiaus ribojimų. Tačiau, jei sulauksime antrosios bangos, virusas gali mestis ir į kitus sektorius, kurie šiuo metu yra nukentėję mažiau, svarsto ji.

„Yra sektorių, kuriuose dirbantys gyvena bijodami, pavyzdžiui, grožio paslaugų teikėjai. Kai kurie specialistai po karantino net neatostogavo šią vasarą nežinodami, kiek ilgai negalės dirbti, jei vėl reikės stabdyti veiklą“, – pasakojo J.Cvilikienė.

Ji pastebėjo, kad pirmoji koronaviruso banga parodė, kad labiausiai pažeidžiami yra tie darbuotojai, kurie neturi galimybių, įgūdžių lanksčiai prisitaikyti dirbti nuotoliniu būdu, prasčiau išmano informacines technologijas (IT).

„Pandemija atskleidė, kad tie, kurie nebuvo pasiruošę, praktiškai liko užribyje, nes negalėjo tęsti savo darbų.

Visiems žmonėms reikėtų pagalvoti: galbūt dabar geras laikas investuoti į savo IT raštingumą? Galbūt galima perklausyti kokius nemokamus kvalifikacijos kėlimo kursus? Juk jei norime išlikti konkurencingais darbo rinkoje, turime nuolat mokytis – tokia yra nauja realybė“, – patarė ji.