Registrų centro išrašuose skelbiama, kad liepos mėnesio pabaigoje pradėtas šios įmonės likvidavimas.
Tačiau Lietuvos bankas oficialiai nėra paskelbęs apie „International Fintech“ išduotos elektroninių pinigų įstaigos licencijos panaikinimą, nors paprastai tokie sprendimai ištrimituojami.
Be to, Izraelio verslininkų įkurtos finansinių technologijų įmonės profilis jau nebepasiekiamas Lietuvos banko skelbiamame finansų rinkos dalyvių sąraše.
Liūdnai pagarsėję veikėjai
Lietuvos bankui „International Fintech“ akcininkai – Izraelio verslininkai Eyalas Nachumas ir Tamiras Zoltovskis – jau pažįstami.
Dar šių metų balandį finansų rinkos prievaizdai už šiurkščius ir sistemingus teisės aktų pažeidimus iš kitos šių verslininkų įkurtos finansinių technologijų įmonės „Bruc Bond“ atėmė mokėjimų įmonės licenciją.
„Lietuvos ryto“ duomenimis, papildomi patikrinimai pastarojoje įmonėje vykdyti po to, kai Lietuvos banką pasiekė tarptautinės investuotojų interesus ginančios organizacijos „Europos lėšų atgavimo iniciatyva“ teisininkų raštai.
Juose skelbiama, kad kelių Europos valstybių institucijos pradėjo teisinius tyrimus, susijusius su didelio masto investuotojų apgavystėmis, įvykdytomis prekiaujant binariniais opcionais.
Šiuose tyrimuose dėl daugiau nei 700 investuotojų maustymo minimos tų pačių Izraelio verslininkų E.Nachumo ir T.Zoltovskio pavardės bei jų Lietuvoje įkurtų įmonių „International Fintech“ bei „Bruc Bond“ pavadinimai.
Tuomet „Europos lėšų atgavimo iniciatyva“ prašė Lietuvos banko atlikti patikrinimus šiems verslininkams priklausančiose licencijuotose finansinių technologijų įmonėse.
Po patikrinimų centrinis bankas pats panaikino „Bruc Bond“ licenciją, tačiau „Lietuvos rytui“ pasidomėjus, ar panašus patikrinimas planuojamas ir „International Fintech“ įmonėje, atsakymo rinkos prievaizdai nebuvo linkę pateikti.
Mįslinga sėkmės pabaiga
Nors Lietuvos bankas viešai paskelbė apie „Bruc Bond“ licencijos panaikinimą, lieka neaišku, kodėl per beveik du mėnesius dar nėra nieko paskelbta apie „International Fintech“ likimą.
Informacijos apie šią įmonę nebeliko ir centrinio banko oficialioje svetainėje, kurioje skelbiamas visų finansų rinkos dalyvių sąrašas. Tiesa, naudojantis internetinės paieškos archyvu dar galima aptikti Lietuvos banko puslapio, kuriame buvo skelbiama informacija apie „International Fintech“, kopiją.
Paties Lietuvos banko vadovai dar 2016 metais pritrauktas ir licencijuotas E.Nachumo ir T.Zoltovskio įmones „Bruc Bond“ ir „International Fintech“ vadino tikra Lietuvos finansinių technologijų sektoriaus sėkmės istorija.
„Tarkime, trys sumanūs vaikinai iš Tel Avivo ateina ir sako: „Mes norime kurti kelią į Europos rinką.“
Bankas įvertins ir, net jei kas nors mums nepatiks, mes sakysime: jei pataisysite savo modelį, išduosime jums leidimus“, – taip optimistiškai 2017 metais Izraelio žiniasklaidoje kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Atsakymai – aptakūs
Kodėl niekur neskelbiama apie „International Fintech“ panaikintą licenciją? Ar tai susiję ir su „Bruc Bond“ istorija?
Į tokius klausimus centrinis bankas atsakė itin aptakiai: „Informuojame, kad 2020 m. liepos mėn. panaikintas „International Fintech“ turėtos elektroninių pinigų įstaigos licencijos, kuri buvo išduota 2016 m., galiojimas.
Priėmus tokį sprendimą įstaiga tą pačią dieną išbraukiama iš registrų, nes ji nebėra finansų rinkos dalyvė. Bet kuriuo metu patikrinti, ar finansų rinkos dalyvis turi licenciją, gali kiekvienas norintis – lb.lt svetainėje.“
Anot Lietuvos banko, įstaiga dėl licencijos galiojimo panaikinimo kreipėsi pati, nurodžiusi toliau neketinanti teikti licencinių finansinių paslaugų.
Lietuvos bankas apie licenciją paaiškinimą pateikė tik šeštadienį, po to, kai sulaukė „Lietuvos ryto“ klausimų apie įmonės ateitį.
Iki šiol bankas laikydavosi praktikos viešai skelbti apie finansų rinkos dalyviams panaikintas licencijas. Tad kodėl sėkmės istoriją su „International Fintech“ nuspręsta baigti neviešai, lieka neaišku.
Galbūt užtikrintą poziciją dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių patikimumo ir skaidrumo dėstydavę Lietuvos banko vadovai šį kartą nusprendė prikąsti liežuvį. Mat net beveik ketverius metus Lietuvoje licenciją turėjusios įmonės „International Fintech“ akcininkų reputacija tikrai neblizga.
Ėmėsi naikinti pėdsakus?
Atrodo, kad „Bruc Bond“ ir „International Fintech“ dalyvavo ne tik investuotojų interesus ginančių organizacijų atskleistose finansinių apgavysčių schemose.
Kaip jau skelbė „Lietuvos rytas“, šios įmonės susijusios ir su skandalingu milijardieriumi Ahmedu Khawaja, kuris pateko į nesėkmių duobę praėjusiais metais, kai paaiškėjo, kad jo kompanija „Allied Wallet“ pagelbėjo sukčiams bei pinigų plovikams.
JAV Federalinė prekybos komisija 2019 metais ne tiktai įsūdė įspūdingą 110 mln. dolerių (99 mln. eurų) baudą kompanijai „Allied Wallet“, bet ir nurodė jai nutraukti veiklą Amerikoje. Netrukus šiai bendrovei sankcijas pritaikė ir britų reguliuotojai.
Paaiškėjo, kad ši mokėjimų platforma buvo tapusi sukčių, finansinių piramidžių kūrėjų ir skolų išieškotojais apsimetusių veikėjų neršto lauku.
Federalinės prekybos komisijos teigimu, „Allied Wallet“ sąmoningai apdorodavo įtartinus mokėjimus, netgi pagelbėdavo kuriant fiktyvias įmones bei interneto svetaines, kad būtų pridengtas neteisėtas lėšų pasisavinimas.
Kai A.Khawajos įkurta kompanija 2019 metais iš esmės buvo paskelbta nepageidaujama tiek Amerikoje, tiek Jungtinėje Karalystėje, įmonė pranešė, kad to paties milijardieriaus A.Khawajos Lietuvoje įsteigta „BalticBill“ perims „Allied Wallet“ klientų aptarnavimą.
„BalticBill“ Lietuvos banko palaiminimu buvo įtraukta į E.Nachumo ir T.Zoltovskio įkurto „International Fintech“ tarpininkų sąrašą – visai netrukus po to, kai „Allied Wallet“ sulaukė sankcijų JAV.
Registrų centro ir viešai prieinamų informacinių šaltinių duomenimis, su A.Khawaja susijusiose įmonėse minimos Jurgitos Kvietkauskaitės ir italo Massimo Falcettos pavardės.
J.Kvietkauskaitė buvo tos pačios „BalticBill“ bei Lietuvoje taip pat veikusios bendrovės „Quick Settlement“ vadovė. Pastarosios įmonės akcininkas buvo M.Falcetta.
Tačiau tokiu pat pavadinimu Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės „Quick Settlement Limited“ akcininkas ir vadovas – A.Khawaja.
Įdomu tai, kad prieš pat „International Fintech“ likvidavimą M.Falcetta buvo paskirtas šios įmonės valdybos pirmininku. Tad vargu ar galima abejoti, kad šios bendrovės buvo tarpusavyje susijusios.
Išbraukė ne vieną įmonę
Po „Lietuvos ryto“ publikacijų apie prieštaringą „Allied Wallet“ veiklą 2019 metais centrinis bankas iš viešojo elektroninių pinigų įstaigų tarpininkų sąrašo išbraukė ne tik „BalticBill“, bet ir įmones „Vericents“ ir „Caspero“.
Pastarosios įkurtos ir valdomos tų pačių verslininkų iš Izraelio E.Nachumo ir T.Zoltovskio.
Įdomu tai, kad šios įmonės iš tarpininkų išbrauktos atsižvelgiant į šių veikėjų valdomos bendrovės „International Fintech“ prašymą.
Dabar likviduojama ir pati Lietuvos banko sėkmės istorija vadinta „International Fintech“.
Finansų rinkos dalyvių priežiūros funkciją Lietuvos banke kuruojantis valdybos narys M.Jurgilas, aktyviai prisidedantis prie finansinių technologijų sektoriaus plėtros, viešuose renginiuose kartodavo, kad prižiūrimi šios rinkos dalyviai nekelia jokių grėsmių.
„Didžiausia grėsmė šioje srityje – neprižiūrimi rinkos dalyviai. Prižiūrimi, mūsų nuomone, didelių grėsmių nekelia dėl mažos apimties ir dėl paprastų verslo modelių, kuriuos gebame prižiūrėti“, – praėjusių metų gruodį konferencijoje apie finansinių technologijų riziką tvirtino M.Jurgilas.
