Lenkijoje steigiama aukso kasykla. Aplinkos ministerija išdavė Sudetų mineralų kasyklai (SMK) leidimą kurti šio brangiojo metalo gavybos įmonę „Mikolajovice“.

Kasykla bus kuriama 65 kilometrus nuo Vroclavo nutolusiame Mikolajovicės kaimelyje, kurį XIV šimtmetyje kaip tik ir buvo įsteigę aukso ieškotojai.

Ši vietovė kelis šimtmečius garsėjo būtent dėl aukso gavybos, todėl dar 1211 m. gavo Magdeburgo miesto teises – anksčiausiai dabartinės Lenkijos teritorijoje.

Pirminis Zlotoryjos miesto pavadinimas buvo Aurumas (lot. „aurum“ – „auksas“), o vėliau ilgus šimtmečius tai buvo Goldbergas (išvertus iš vokiečių k. – „aukso kalnas“). Aukso kasyklos viduramžiais veikė ir dar keliose Lenkijos vietovėse, visos – kalnuotame Silezijos regione.

Nors Mikolajovicėje viduramžiais didelių aukso klodų aptikti nepavyko, ieškotojų grupės dar XIX šimtmetyje kaimelio apylinkėse iškasė paieškų šachtas. SMK įmonę įkūrę geologai nusprendė patikrinti gandus apie žemėje glūdinčius lobius.

Giluminiai gręžiniai paliudijo, kad kubiniame metre žemės yra nuo dviejų iki penkiolikos gramų aukso.

Kad kasyklos steigimas atsipirktų, SMK ketina iš iškastų uolienų išgauti ne tik auksą, bet ir kvarcą, porceliano ir keramikos pramonei reikalingą kaolinitą.

Nors Lenkijoje šiuo metu nėra veikiančių aukso kasyklų, šalis per metus išgauna apie keturias tonas aukso.

Tai daro valstybinė kalnakasybos įmonė KGHM, šiaip kasanti varį, o auksas šiuo atveju tėra papildomas produktas, kaip ir sidabras, alavas, platina ar paladis.

Vis dėlto Lenkijos geologai spėja, kad šalies gelmėse slypi apie 350 tonų aukso, todėl prognozuojama, jog ateityje bus įsteigta ir daugiau kasyklų.

Pasaulyje per metus išgaunama per tris tūkstančius tonų aukso. Daugiausia – Kinijoje, Australijoje, Rusijoje, JAV, Kanadoje.