Koronaviruso pandemijos sukelta ekonominė krizė, situacija darbo rinkoje, atlyginimai, migracijos klausimai, Baltarusija – apie visa tai turėtų daugiausia diskutuoti į parlamentą besiveržiančios partijos ateinantį mėnesį iki Seimo rinkimų, naujienų portalui lrytas.lt teigia kalbinti ekonomistai ir politologai.

Svarbiausi – koronaviruso sukelti iššūkiai

Spalio 11-ąją šalis rinks naują parlamentą.

Nors politologai ir apžvalgininkai pastebi, kad kol kas nėra plačiau diskutuojama ekonominiais klausimais, vis tik prieš pat rinkimus partijos turės atskleisti savo pozicijas vienais ar kitais klausimais.

Vienas svarbiausių, kaip sutaria ekonomistai ir politologai, bus dėl koronaviruso pandemijos kilę iššūkiai ir galimi išėjimo iš jos scenarijai.

„Manau, kad COVID-19 sukelta ekonominė krizė ir išėjimas iš jos bus lyderiaujanti tema, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas. – Ši tema vyrauja nuo kovo vidurio ir, manau, kad vyraus iki pat Seimo rinkimų.

Tam yra pagrindo, kadangi Lietuva, kaip ir likusios Europos ir pasaulio šalys, pirmą kartą susiduria su tokio staigaus ekonominio nuosmukio situacija. Tai – ne tik sveikatos apsaugos, bet ir ekonominė krizė, kuri lygintina ir su Didžiąja ekonomine depresija prieš kiek mažiau nei 100 metų.“

Su tuo sutinka ir ekonomistas Romas Lazutka. Jo teigimu, iš koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės plaukia ir tokios temos kaip nedarbas, atlyginimai ir kt.

Pandemija gerokai išpūtė nedarbą. Lietuvoje rugpjūtį darbo ieškojo net 229,3 tūkst. šalies gyventojų, o tai yra maždaug trečdaliu daugiau nei tokiu laiku pernai.

Kaip matyti iš „Eurostat“ duomenų, 2020-ųjų liepos pabaigoje nedarbo lygis išaugo iki 9,4 proc., o šiuo metu, pagal Užimtumo tarnybos statistiką, jis jau siekia 13,7 proc.

„Nedarbas dėl dabartinės situacijos yra padidėjęs. Galbūt per rinkimus tai bus šiek tiek pateisinama tuo, kad dėl COVID-19 teko užsidaryti visam pasauliui, kai kuriose srityse sumažėjo klientų arba įmonėms apskritai reikėjo užsidaryti.

Tačiau su nedarbu siejasi ir kiti dalykai – regionų problemos, atskirtis ir t. Aišku, kad opozicija kaip visada kritikuos valdžią, ši teisinsis, bet konkrečių pasiūlymų rasti sunku“, – aiškino R.Lazutka.

Pasak ekonomisto, prieš ir po Seimo rinkimų bus aktualus ir biudžeto peržiūrėjimas. Dabartinė valdžia paliks projektą, o naujoji turės jį svarstyti Seime ir tvirtinti.

„Kai prasidėjo pandemija, akivaizdžiai sutriko mokesčių surinkimas pagal patvirtintą biudžetą. Tai klausimas, kaip galima leisti valstybės pinigus, skolintis, kai tai neatsispindės kitų metų biudžete. Opozicija būtinai kels klausimus, kodėl pinigai švaistomi į kairę ir dešinę, o juk pandemijos baigtis – dar tikrai neaiški. Taigi skolos augimo klausimai bus tikrai reikšmingi“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo R.Lazutka.

Finansų ministras Vilius Šapoka vasaros viduryje yra pažymėjęs, kad formuojant kitų metų biudžetą reikės atsižvelgti į tai, kad dalis išlaidų bus finansuojamos skolintomis lėšomis. Būtent dėl to, anot ministro, biudžetas turės būti atsargus.

Be to, pasak ministro, kitais metais reikės labiau „gyventi savo jėgomis“.

„Staigus nutraukimas (ekonomikos skatinimo – ELTA) nuo rytojaus gali sukelti grandininę reakciją. Nereikia žaisti su verslo lūkesčiais ir kaitalioti viduryje proceso. Tie paramos mechanizmai, kurie sudėlioti, turi galioti, bet labai aiški žinia, kad kitais metais reikės nemaža dalimi gyventi savo jėgomis“, – sakė ministras.

Finansų ministras aiškino, kad su kitų metų biudžetu bus siekiama auginti šalies kuriamą pridėtinę vertę, o pinigus – investuoti, o ne pravalgyti.

Tuo metu „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pabrėžė, jog jau greitai bus patvirtintas ES skatinimo planas ir reikės kurti konkrečias priemones, kaip tuos pinigus įsisavinti protingai.

„Kitas svarbus klausimas – inovacijų ir produktyvumo. Lietuvoje atlyginimai pasiekė pakankamai aukštą lygį ir tam, kad ekonomika galėtų toliau augti, reikia skatinti inovacijas, ypač – aukštos pridėtinės vertės eksportą.

Be to, reikia tobulinti verslo aplinką – kalbu apie mokestinę aplinką ir darbo santykius. Verslo aplinka, vertinant Europos kontekste, pas mus yra pakankamai gera, bet problema yra mokesčių biurokratija, mokesčių mokėjimo dažnumas, darbo jėgos apmokestinimas ir darbo santykiai, kurie reguliuojami pakankamai griežtai“, – pridūrė A.Izgorodinas.

Pensijų klausimas nebus toks aktualus?

Kiekvieni rinkimai neapsiena be pensijų klausimo. Į parlamentą besiveržiančios partijos kaskart varžosi, kas pasiūlys didesnes pensijas senjorams.

Vis tik ekonomistas R.Lazutka abejoja, kad pensijos bus ypač aktualus klausimas per šiuos rinkimus. „Aš tuo abejočiau, nes pensijos buvo šiek tiek padidintos, be to, buvo išmokėtos vienkartinės 200 eurų siekiančios išmokos.

Valdantieji gali sakyti, kad jei ir vėl juos išrinks – toliau didins pensijas, nes yra galimybė tai daryti iš skolintų pinigų. Nebent dar akcentuos, kad štai kiti sumažino, o mes didinome ir didinsime. Vis tik, mano manymu, pensijų klausimas nebus toks aktualus, kaip būdavo iki šiol“, – svarstė ekonomistas.

Panašiai kalba ir politologas R.Vilpišauskas. Jo manymu, pensijų klausimą užgožė diskusijos, kaip reaguoti į ekonominį nuosmukį.

„Valdantieji ir prezidentas varžėsi, kas parodys didesnį dosnumą pensininkams, bet dabar, manau, ypač po vienkartinės išmokos, šia tema turbūt kažką nauja padaryti nebus galimybių“, – akcentavo politologas.

Ekonomisto A.Izgorodino manymu, svarbesnis nei pensijų klausimas per šiuos rinkimus bus viešojo sektoriaus pareigūnų atlyginimų didinimas.

„Už tai mane galbūt sukritikuos, bet mūsų problema ta, kad darbas valstybėje yra mažai motyvuojantis, atlyginimai tikrai nėra dideli ir Lietuva galėtų rasti būdų pakelti algas.

Paprasčiausias variantas – efektyvumo peržiūrėjimas, galbūt, darbuotojų skaičiaus sumažinimas ir algų padidinimas likusiems. Žmonės dabar nėra stipriai motyvuojami finansų atžvilgiu, todėl kai kurios valstybinės paslaugos galėtų būti pateikiamos geriau. Nes kai per mėnesį gauni kelis šimtus eurų už 8 val. per dieną, žinote, tai yra juokinga“, – apibendrino A.Izgorodinas.

Aktualesnis ne emigracijos, bet imigracijos klausimas

Tuo metu emigracijos svarbą, pasak R.Vilpišausko, šiek tiek švelnina pastaruoju metu matomi srautų pokyčiai ir gerėjanti situacija – į Lietuvą sugrįžta gyventi ir dirbti vis daugiau tautiečių.

„Dėl to svarbus klausimas bus, kaip sukurti sąlygas tokiam ekonomikos augimui, kuris leistų be didesnių įtampų mokesčių didinimo prasme grąžinti tai, kas yra pasiskolinta. Ir, šiuo požiūriu, kils klausimų dėl žmonių įdarbinimo, patrauklių darbo vietų kūrimo, aukštos pridėtinės vertės veiklų kūrimo“, – kalbėjo politologas.

Kaip naujienų portalui lrytas.lt teigė A.Izgorodinas, kalbant apie migraciją, mentaliteto prasme Lietuva esą stipriai atsilieka nuo kitų ES šalių.

„Nepaisant to, kad migracijos politika tapo šiek tiek lankstesnė, palyginti su kitomis šalimis, ji nėra labai lanksti ir Lietuva yra maždaug per vidurį Europoje pagal imigrantų skaičių per ketvirtį.

Turint omenyje, kad iki šitos krizės turėjome praktiškai minimalų nedarbo lygį ir užimtumas buvo visiškai rekordinis, o yra senstanti visuomenė, faktas, jog ilgalaikėje perspektyvoje, norėdami palaikyti ekonomikos augimą turėsime importuoti žmones. Kito varianto nėra. Taigi reikia padaryti darbo importo politiką lankstesnę, nes visos krizės kažkada baigiasi ir jau dabar reikia ruoštis, kad bus vakcina ir įmonėms reikės darbuotojų“, – komentavo A. Izgorodinas.

Kad Lietuvai svarbu galvoti apie imigracijos strategijos turėjimą, kiek anksčiau yra teigęs ir ekonomistas Žygimantas Mauricas. Vis tik jis akcentuoja, kad laisvas darbo vietas mūsų šalyje galėtų užimti, pavyzdžiui, grįžę emigrantai.

„Čia gerą toną uždavė vokiečiai, pavyzdžiui, riboti komandiruojamų darbuotojų iš kitų šalių darbus. Kai ukrainiečių brigados per Lenkiją atvyksta į Lietuvą ir padarę darbus vėl išvyksta – tai nekuria pridėtinės vertės. Visai kas kita, jei tai eksporto įmonė, bet jei sektorius orientuotas į vidaus rinką, pavyzdžiui, statybos, tiesiog būna išvežami pinigai iš šalies ir tiek žinių“, – sakė Ž.Mauricas.

Jis prognozuoja, kad į Lietuvą sugrįš gyventi vis daugiau emigrantų, nes nebeliko tokių didelių algų skirtumų tarp Lietuvos ir tų šalių, į kurias tautiečiai emigruoja, ypač kai kuriuose sektoriuose.

Ekonomistas R.Lazutka sako, kad emigracijos klausimas tikrai gali būti paliestas per rinkimus ir apie tai kalbėti mėgsta kai kurios partijos: „Profsąjungos akcentuoja, jog yra daug bedarbių, o dalis darbdavių nori tiesiog pigesnės darbo jėgos ir siekia, kad būtų įsileidžiami darbuotojai iš kitų šalių. Taigi kyla prieštaravimų tarp partijų – vieni nori riboti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje, o kiti – kad sienų nebūtų.“

Nebus pamiršti ekonominiai santykiai su Baltarusija

Tiek ekonomistai, tiek politologai sutaria, kad per rinkimus gali būti nemažai dėmesio skiriama ir kaimyninei Baltarusijai.

„Lietuva yra smarkiai susieta ekonominiais ryšiais su kaimynais. Kalbant apie Baltarusiją, ta svarba sietina su keliais konkrečiais sektoriais – transporto, geležinkelių, uosto, krovos darbais, turizmu.

Sakyčiau, kad tai svarbu, bet ne tiek, žinoma, kiek koronaviruso sukelta ekonominė krizė, o tam tikrų atskirų sektorių požiūriu. Pagrindinis iššūkis bus suderinti ekonominius interesus su vertybine užsienio politika ir parama, pertvarkomis, kurios buvo nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų“, – komentavo R.Vilpišauskas.

Tuo metu ekonomistas A.Izgorodinas tikina, jog Baltarusijos klausimas yra labai svarbus.

Klaipėdos uoste apie 30 proc. krovinių yra baltarusiški ir jei išties bus pakoreguoti krovinių maršrutai, Klaipėdos uostui bus pakankamai sunku rasti alternatyvius klientus, nes šiame regione esą nėra daug trąšų gamintojų ir naftos perdirbėjų, su kuriais būtų galima dirbti.

„Čia galėtų būti valstybinė pagaba krovos įmonėms persitvarkyti technologiškai, jei to reikia, ir pritraukti kitų sričių klientų. Kita problema – prekybos balansas, nes jei Baltarusijos kroviniai eina per Lietuvą, tai daugiau ar mažiau skaitosi kaip mūsų eksportas. Jei to nėra, prarandame dalį eksporto, o tai gali atsiliepti BVP. Žinoma, tas poveikis nebus milžiniškas“, – įvertino A.Izgorodinas.

Praėjusiais metais Klaipėdos uoste perkrauta 14,1 mln. tonų baltarusiškų krovinių, kurie sudarė kiek daugiau nei 30 proc. visos uosto krovos (46,3 mln. tonų).

Remiantis „Ernst & Young Baltic“ skaičiavimais, iš baltarusiškų krovinių Lietuvos biudžetas pernai gavo apie 155 mln. eurų pajamų, kurios sudarė tik maždaug 1,4 proc. visų biudžeto įplaukų, siekusių 10,783 mlrd. eurų.

Baltarusijai pagrasinus nukreipti baltarusiškus krovinius nuo Klaipėdos uosto į Rusiją, ekonomistas Ž.Mauricas sako, kad uostui reikėtų mažiau kliautis krovinių srautu iš Rytų į Vakarus. Pasak Ž.Maurico, A.Lukašenkos grasinimai uostui turėtų suteikti postūmį permąstyti savo ateitį.

„Visų investicinių pinigų ant Baltarusijos kortos nereikėtų dėti. Ir čia, galbūt, yra geras postūmis ir Klaipėdos uostui – pagalvoti apie savo ateitį ir kaip užsitikrinti konkurencingumą kitais būdais“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Pasak A.Izgorodino, Lietuvai išties vietoj to, kad būtų einama į trečiąsias rinkas, reikia kurti naujas strategijas ir stiprinti santykius su tais regionais, su kuriais santykiais ir taip yra stiprūs, tačiau galima pasiekti dar geresnių rezultatų. „Skandinavija, Vokietija, Beniliukso šalys – čia reikėtų fokusuoti mūsų ekonominę diplomatiją. Per čia ateina užsienio investicijos“, – pridūrė ekonomistas.

Seimo rinkimai Lietuvoje įvyks spalio 11 d.