„Vakarų laivų gamyklos“ (VLG) įmonių grupė pradeda statyti keltą „Klaipėda“, kuris per marias plukdys keleivius ir automobilius į Kuršių neriją. Naujo laivo užsakovė – valstybinė įmonė „Smiltynės perkėla“ – į šį projektą ketina investuoti apie 6 milijonų eurų.

Pirmieji metalo lakštai išpjauti

Bazinis naujo kelto projektas jau užbaigtas ir pateiktas derinti klasifikacinei bendrovei „Bureau Veritas“. Baigiami korpuso ir sistemų 3D modeliavimo darbai, rengiami darbo ir gamybos dokumentai, jau užsakyti laivo įrengimai.

VLG antrinėje įmonėje „Vakarų Baltijos laivų statykla“ pirmadienį per iškilmingą statybos pradžios ceremoniją projekto užsakovai ir rangovai stebėjo, kaip lazeriu pjaunami pirmieji metalo lakštai būsimam keltui „Klaipėda“.

Prie šio ne vien tiktai pajūrio regiono bet visos Lietuvos gyventojams reikšmingo susisiekimo projekto prisideda didžioji dalis VLG grupės įmonių. Projektavimo darbus atlieka įmonė „Western Baltic Engineering“.

Apie 60 metrų ilgio ir 14 metrų pločio „Klaipėda“ korpusas konstruojamas plieno, o antstatas – iš aliuminio.

Stato talpesnį ir patogesnį laivą

Projektuotojams suformuluota užduotis, kad naujojo kelto deniuose galėtų tilpti aštuoni autobusai ir iki 600 keleivių. To pageidavo ir turizmo įmonės, į Neringą gabenačios vasarą kruizų laivais į Klaipėdą atkeliaujančius turistus.

Jeigu toks keltas darbuotųsi Šiaurės rage, iš kur į Smiltynę keliami vien tiktai pėstieji, jame galėtų sutilpti apie 1000 keleivių.

Atsižvelgus į užsakovų norus statomas universalus keleivių ir krovinių keltas „Klaipėda“. Juo bus galima pervežti iki 1000 keleivių arba ne mažiau kaip 40 lengvųjų automobilių ir 600 keleivių. Trečias variantas  - 8 sunkvežimiai, kurių kiekvieno bendroji masė siekia iki 44 tonų.

Ieškojo geriausių sprendimų

„Didžiuojamės galėdami įnešti savo indėlį gerinant susisiekimo infrastruktūrą - statome laivą nuo pradžios iki pabaigos, kuriuo naudosis visa Lietuva. Laivų statyba yra ir ateityje išliks strategine mūsų veiklos sritimi, kiekvienas naujas užsakymas mums – iššūkis ir galimybė naudoti sukauptą patirtį, žinias ir kompetencijas“, - pažymėjo VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

„Smiltynės perkėlos“ vadovas Mindaugas Čiakas džiaugėsi glaudžiu bendradarbiavimu su kelto statytojais: „Bendromis pastangomis atradome optimalius techninius sprendimus, o dabar laukiame rezultatų. Ši investicija atneš naudos mūsų bendrovei ir jos klientams“.

Keltas „Klaipėda“ galės švartuotis Naujosios ir Senosios perkėlos terminaluose. Jis bus talpesnis, modernesnis nei senieji, ne tik papildys „Smiltynės perkėlos“ laivyną, bet ir pagerins teikiamų paslaugų kokybę, atvers naujas galimybes plėtoti šios įmonės veiklą.

"Kitų metų vasarą nuleistas į vandenį keltas "Klaipėda" per Jūros šventę jau turėtų plukdyti keleivius", -  sakė A.Šileika.

Pakeis „Kintus“ – nuvarytą senolį

Smiltynės perkėla“ dabar valdo penkis keltus, plukdančius keleivius ir automobilius per Kuršių marias. Seniausias dar sovietmečiu statytas keltas „Kintai“, naudojamas 44 metus, vadinamas jūrų technikos paveldo relikvija.

Būtent „Kintus“ ir pakeis VLG įmonėje statomas keltas „Klaipėda“. Kiti „Smiltynės perkėlos“ keltai yra jaunesni, statyti Bulgarijoje, Burgo laivų statykloje. Juos ketinama eksploatuoti dar bent dešimtmetį.

Klaipėdos uosto panoramos dalimis tapęs senolis „Kintai“ veikiausias parduotas už likutinę vertę arba supjaustytas ir išvežtas į metalo laužo sąvartyną.

Merui patinka naujo kelto vardas 

Šaudyklės principu dirbantys keltai gali plukdyti penkis autobusus, apie 33 lengvuosius automobilius ir 350 keleivių. Vien tik keleivius per marias gabenanti „Nida“ sutalpina iki 700 žmonių.

Vasarą pasitaiko dienų, kai piko metu ne visi į Smiltynės paplūdimius ir Neringą keliaujantys poilsiautojai sutelpa keltuose – tada nusidriekia automobilių eilės, žmonėms tenka palūkėti terminaluose.

Naujam keltui vardą rinko „Smiltynės perkėlos“ kolektyvas, bet įsiplieskus ginčams paprašyta visuomenės pagalbos. Tarp šimto siūlytų pavadinimų populiariausias buvo Klaipėdos vardas.

„Keltų bortuose įamžinę Palangą, Neringą, Nemuną, Žalgirio mūšį keltininkai pagaliau pastebėjo ir Klaipėdą - Lietuvos vartus į jūrą“, – Susisiekimo ministerijos kontroliuojamos „Smiltynės perkėlos“ iniciatyvas sveikino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.