Turizmo sektorius Neringoje fiksavo pokyčius skaičiuodamas užsienio turistų srautus – vokiečius ir rusus pastebimai pakeitė estai ir lenkai. Tam įtakos turėjo ne tik situacija dėl koronaviruso grėsmės.
Apie rinkliavos didinimą negalvoja
Praėjusiais metais didžiulio automobilių srauto sulaukusi Neringa šių metų vasarą – nuo birželio 20 dienos iki rugpjūčio 20 dienos – už įvažiavimą į kurortą įvedė 30 eurų mokestį. Anksčiau už įvažiavimą reikėjo mokėti 20 eurų.
Pasak Neringos mero Dariaus Jasaičio, sakyti, kad rinkliavos padidinimas pasiteisino, būtų per drąsu, nes situaciją koregavo kiti veiksniai.
„Visiems sakau nemeluodamas – stebėti šių metų statistiką ir sakyti, kad padidėjusi įvažiavimo kaina pasiteisino ar ne, būtų klaidinga. Man nuojauta sako, kad jeigu nebūtų situacijos dėl koronaviruso, tai tikriausiai toks mokestis nebūtų pasiteisinęs“, – „Vakarų ekspresui“ sakė D. Jasaitis.
Kalbėdamas apie pirmojo pusmečio rezultatus Neringos vadovas neabejojo, kad įtakos turistų srautams turėjo uždarytas įvažiavimas į Rusiją ir kruizinių laivų nebuvimas Klaipėdoje.
„Anksčiau daug kas rinkdavosi važiavimą į Rusiją per Neringą dėl mažesnių eilių. Galima daryti prielaidą, kad jeigu Rusijos siena nebūtų uždaryta, automobilių tikrai nebūtų sumažėję.
Tačiau net ir esant tokiai situacijai negalima sakyti, kad Neringoje automobilių buvo mažiau. Bet galima daryti prielaidą, kad dėl esamos situacijos bent automobilių skaičiaus didėjimo nebuvo“, – sakė D. Jasaitis.
Meras pasidžiaugė, kad šią vasarą Neringai pritraukti turistų padėjo laivyba – laivas „Raketa“ poilsiautojų atplukdė iš paties Kauno, o laivas „Benas“ – iš Klaipėdos.
„Dabar atsiranda alternatyvų automobiliams. Neringoje laivyba stipriai pasistūmėjo į priekį. To mes ir siekiame“, – pridėjo D. Jasaitis.
Ar kitąmet gali dar labiau brangti įvažiavimas į kurortą? Jeigu birželį buvo svarstoma, kad suma galėtų didėti nuo 30 iki 50 eurų, Neringos mero teigimu, kol kas tokių planų neturi nei jis, nei Savivaldybės taryba.
„Kol kas bent mano galvoje planų kitąmet dar labiau didinti įvažiavimo į Neringą mokestį nėra. Iš Tarybos narių kol kas taip pat tokių pastebėjimų nėra“, – tikino jis.
Per pirmąjį šių metų pusmetį Neringa iš rinkliavų uždirbo 600 tūkst. eurų – 100 tūkst. eurų mažiau nei praėjusiais metais.
Padėka medikams
Beje, šią vasarą Neringos savivaldybės taryba už sunkią kovą su koronavirusu atsidėkojo medikams – jie nuo birželio 20 iki rugpjūčio 20 d. į Neringą buvo įleidžiami nemokamai.
Neringa taip pat kvietė prie iniciatyvos prisidėti vietos verslo atstovus.
Paskaičiuota, kad per 2 vasaros mėnesius į kurortą atvyko 7 tūkst. automobilių, kuriuose buvo medikai ir jų šeimos. Ir nors dėl to į biudžetą buvo nesurinkta apie 80 tūkst. eurų, Neringos meras pasidžiaugė gražia iniciatyva.
„Jeigu nebūtume medikams leidę atvykti nemokamai, klausimas, ar tiek jų būtų atvykę. Norisi labai padėkoti verslui. Daugelis medikams taikė didelių nuolaidų, dovanojo nemokamų nakvynių. Vienas įmonė jų padovanojo net 100. Labai dėl to džiaugiamės“, – sakė D. Jasaitis.
Vasara bloga ne visiems
Kalbėdamas apie Neringos verslo situaciją meras teigė, kad vasarą buvo bloga tiems, kurie prekiavo suvenyrais. Nelengva buvo ir muziejams, kurie kasmet sulaukdavo daug vokiečių turistų.
„Tiems, kurie dirbo su kruizinių laivų grupėmis ir apgyvendinimu, balandžio ir gegužės mėnesiai buvo tušti. Rugsėjis irgi bus tuščias, nes paprastai vokiečiai pas mus važiuodavo ir iki spalio“, – teigė D. Jasaitis.
Tačiau, Neringos vadovo manymu, pati vasara daugeliui buvo gera – bent tiems, kurie verslu vertėsi 3-4 mėnesius.
„Be abejo, gyvename ne tik vasarą. Tad pavasarį ir rudenį kai kuriems kyla problemų. Visgi manyčiau, kad verkti dėl vasaros neturime teisės“, – sakė D. Jasaitis.
Vienus turistus pakeitė kiti
Kaip šią vasarą sekėsi Neringos turizmui? Pasak Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorės Editos Lubickaitės, šių metą vasarą, palyginti su praėjusiais metais, COVID-19 situacija koregavo turistų rinkas, atvykusiųjų įpročius ir elgseną.
Atkreiptas dėmesys, kad nuolatinius Neringos svečius vokiečius gausiai pakeitė estai ir lenkai.
„Lankytojų skaičius turizmo informacijos centruose Nidoje ir Juodkrantėje sumažėjo 36 procentais, palyginti su praėjusių metų vasara.
Šią vasarą padaugėjo turistų iš Estijos ir Lenkijos – sulaukėme 172 procentais daugiau turistų iš Estijos ir 132 procentais daugiau turistų iš Lenkijos. Iki tol daug metų šalių ketvertuke buvo Vokietija Rusija, Latvija ir Prancūzija“, – sakė E. Lubickaitė.
Pridėta, kad Neringos privataus apgyvendinimo paslaugų teikėjai, daugelis maitinimo įstaigų liko patenkinti vasara. Dažnai šias paslaugas rinkosi Lietuvos turistai.
„Nuostolių pajautė viešbučiai dėl užsieniečių turistų grupių, kurios atšaukė savo keliones. Taip pat smulkieji verslininkai – suvenyrų pardavėjai, laivų savininkai ir kiti paslaugų teikėjai, kurie įprastai orientuodavosi į užsienio šalių turistus.
Verta būtų pažymėti, kad atgaivinus Nidos aerodromo statusą buvo sulaukta pirmųjų oro keliu atvykusių svečių iš Lenkijos ir Vokietijos“, – teigė E. Lubickaitė.
Beje, šįmet didelio lankytojų susidomėjimo sulaukė „Neringos muziejams“ administruoti priskirtas Nidos švyturys. Nuo liepos duris atvėręs objektas kasdien vidutiniškai sulaukdavo apie 100 lankytojų.
