Direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas BNS sakė, kad konkursas nutrauktas dar liepą. Kada jis bus skelbiamas iš naujo, jis negalėjo pasakyti.
„Dabar tokia situacija – laukiame sprendimų, datų ir atsižvelgus į VPT pastabas ir nurodymus svarstome, kaip galėtų tas konkursas atrodyti kitaip. Mes turėtume kažkokiu būdu skelti tą konkursą, tačiau dar svarstoma, koks tas galutinis variantas turėtų būti“, – BNS sakė V. Vinokurovas.
Direkcijai paskelbus vieną – bunų modeliavimo, projektavimo ir statybos – konkursą, VPT pareiškė, kad jis turėjo būti skaidomas į atskiras dalis.
VPT pabrėžė, kad susidomėjimas konkursu buvo didelis – juo domėjosi apie 20 tiekėjų, tačiau pasiūlymą pateikė tik vienas, o tai reiškia, jog nebuvo užtikrinta konkurencija.
„Bandysime skubėti, nes laiko mažai, iki metų pabaigos turi būti pasirašyta finansavimo sutartis, jau nekalbant apie rangos sutartį. Darbų apimtis tikrai yra nemaža. (...) Esame neapibrėžtume, bet kuriuo atveju jį vykdysime, atsižvelgdami į VPT rekomendacijas. Projektą būtina įgyvendinti 2023 metais – čia jau vėliausiai“, – kalbėjo direkcijos vadovas.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis iš 2014-2020 metų biudžeto, todėl jos turi būti įsisavintos pagal griežtai nustatytus terminus.
„Tas VPT sprendimas, kuris neparemtas teisiniais argumentais, jis stumia Lietuvos laivybos perspektyvą į tokią sudėtingą situaciją“, – pridūrė V. Vinokurovas.
Vis dėlto teismai buvo VPT pusėje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugpjūčio 12 dieną paskelbė, kad VPT sprendimas lieka galioti. Teismas galutinai atmetė direkcijos prašymą laikinai jį stabdyti. Byla toliau bus nagrinėjama iš esmės.
„Pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius apie jam kilsiančius padarinius, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę, kad jis patirs nuostolių ir kad jam bus padaryta didelė finansinė žala“, – rašoma LVAT nutartyje.
Be to, pasak teismo, kalbama apie TEN-T tinklo kelio modernizavimą, finansuojamą Europos Sąjungos fondų, todėl sustabdžius VPT išvados galiojimą, gali kilti neigiamų pasekmių ir būtų padaryta žala ES fondams.
Centriniame viešųjų pirkimų portale skelbiama, kad direkcija šiemet jau du kartus nutraukė konkursą. Pirmą kartą – vasarį, gavus dviejų tiekėjų pretenzijas ir nutarus patikslinti minimalius kvalifikacijos bei pasiūlymų vertinimo kriterijus, o antrą kartą balandį – dėl per didelės pasiūlytos kainos. Pastarajame dalyvavo vienintelė dalyvė – Latvijos bendrovė BMGS. Tikėtina, kad ji dalyvavo ir trečiajame konkurse.
Direkcijos teigimu, VPT sprendimas stabdo laivininkystę Nemunu atgaivinti turėjusį konkursą ir ES finansuojamą projektą. V. Vinokurovas anksčiau yra sakęs, kad tai yra grandiozinis ir Lietuvai labai naudingas projektas, o darbų skaidymas yra neefektyvus.
Anot jo, dėl lėšų ir techninių pajėgumų trūkumo laivakelyje Kaunas-Klaipėda susiformavo seklumos, todėl ieškota, kas suprojektuotų ir Nemune įrengtų bunas – iš natūralių gamtinių medžiagų, skaldos sukuriamus „liežuvius“.
Lietuvos vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių marias, per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Karaliaučių Kuršių mariomis – su Vakarų Europos vidaus vandenų keliais.
Manoma, kad įgyvendinus bunų projektą, krovinių gabenimo Nemunu paklausa per metus sieks apie 300 tūkst. tonų. Skaičiuojama, kad viena barža gabena 40-ies vilkikų krovinį.
