Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad tikisi susitarti su Rusija dėl baltarusiškų krovinių tranzito nukreipimo nuo Baltijos šalių į Rusijos uostus.

A. Lukašenka pareiškė, kad taip Minskas reaguos į Baltijos šalių įvestas sankcijas jam ir dar kelioms dešimtims režimo pareigūnų dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus.

„Mes nekovosime, kad mus ten įsileistų. Tiesiog bandysime ekonomiškai išspręsti šią problemą. Jie sako, kad Baltarusijai bus brangiau. Žinoma, mums bus šiek tiek nenaudinga. Bet mes juk galime susitarti su rusais dėl tarifų, ir jie vis tiek gaus naudos iš mūsų krovinių perkrovimo apimčių“, – sakė A. Lukašenka vakariniame Baranovičių mieste.

A. Lukašenka pareiškė, esą „brandesnės šalys supranta, kad neverta pristoti prie Baltarusijos, nes ji gali uždaryti sienas prie Bresto ir Gardino, o vokiečių kroviniai negalės taip lengvai patekti į Rytus“.

„Joms davė komandą „pult“, jos ir viauktelėjo iš už tvoros. Šitaip aš tai ir vertinu“, – kalbėjo jis.

A. Lukašenka pabrėžė, kad Baltijos šalys turi būti atsargesnės su Baltarusija, nes jų pačių žmonės tokį požiūrį gali suvokti nevienareikšmiškai.

„Tegul jos atsargiau „važiuoja ant“ Lukašenkos ir Baltarusijos, nes iš savo liaudies taip gaus į dantis, kad tų dantų nė neliks“, – teigė A. Lukašenka.

A. Lukašenką cituoja naujienų agentūra Belta.

Lietuva, Latvija ir Estija pirmadienį įvedė nacionalines sankcijas A. Lukašenkai ir dar 29-iems režimo atstovams dėl prezidento rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus. Jiems uždrausta atvykti į Baltijos šalis.

Baltarusijoje jau ketvirtą savaitę tęsiasi precedento neturintys protestai prieš A. Lukašenkos valdymą.

Lietuvos vadovai pabrėžia, kad baltarusiškų krovinių tranzito nukreipimas nuo Klaipėdos uosto būtų ekonomiškai nenaudingas pirmiausia pačiai Baltarusijai.

Nukentėtų pati Baltarusija

Jeigu Baltarusija uždarytų sieną tarptautiniams kroviniams, pirmiausia nukentėtų ji pati, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras.

„Baltarusijos ekonomika yra ties visiško kolapso riba šiuo metu. Ten iš tiesų didelė krizinė situacija, ir viską, ką jie kalba arba daro, turėtų labai apgalvoti, nes viskas apsivers bumerangu jiems patiems pirmiausia. Galbūt kitiems irgi bus žala padaryta, bet gerokai didesnė žala šaliai, kuri tikrai išgyvena ypatingą krizę. Šiuo atveju ne tik politinę, bet ir ekonominę“, – antradienį BNS sakė Linas Linkevičius.

„Todėl tai, kas kalbama, ir tai, kas įgyvendinama praktikoje, kaip rodo patirtis, ne visada sutampa“, – pridūrė jis.

Taip L. Linkevičius reagavo į Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimą, kad Minskas imsis ekonominio atsako į Baltijos šalių paskelbtas sankcijas. A. Lukašenka pareiškė, esą „brandesnės šalys supranta, kad neverta pristoti prie Baltarusijos, nes ji gali uždaryti sienas prie Bresto ir Gardino, o vokiečių kroviniai negalės taip lengvai patekti į Rytus“.

Lietuvos ministro teigimu, šiais žodžiais A. Lukašenka bando suskaldyti ir Europos Sąjungos valstybių vienybę dėl to, kas vyksta Baltarusijoje.

„Jeigu yra įsivaizdavimais tuose žodžiuose suskaldyti vienybę, išskiriant racionalias šalis ir mažiau racionalias šalis, tai čia metodai įprasti. Tikimasi, kad bus kaip visada – šalys suskils, bendros nuomonės nebus, ir tas poveikis bus arba ribotas, arba jo visai nebus, jie išloš laiko, ir nauja realybė su sena vadovybe, kuri jau neturėtų moralinės, politinės, o greitai ir teisinės bazės toliau vadovauti, išliks“, – teigė L. Linkevičius.

Jis taip pat atmetė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kaltinimus, kad Lietuva esą „dirba nedemokratiškais metodais“ su Baltarusijos opozicijos kandidate Sviatlana Cichanouskaja ir negerbia Baltarusijos suvereniteto.

„Lietuva nesikišo ir nesikiš į kitų šalių, taip pat ir į Baltarusijos, vidaus reikalus, nes neturi nei teisės, nei tokių ketinimų“, – antradienį BNS sakė L. Linkevičius.

„Vienintelis dalykas, kuomet kišomės, tai padėjome tiems, kuriems tikrai grėsė jų saugumui, o gal net ir gyvybei. Tokių buvo jau per 60, ne tik Sviatlana Cichanouskaja. Prieš juos iš tikrųjų buvo naudojami tie galimai nedemokratiniai metodai, apie kuriuos ir kalba S. Lavrovas“, – pridūrė ministras.

Baltarusijos režimui po prezidento rinkimų pradėjus brutaliai malšinti taikius protestus, Lietuvos Vyriausybė nutarė humanitariniais tikslais įsileisti baltarusius.

Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Lietuvos siūlomas kelias krizei Baltarusijoje spręsti – nauji, sąžiningi, demokratiniai rinkimai, – yra tai, ką ragina daryti ir visos demokratinės institucijos, tarptautinė bendruomenė.

„Kalbant apie S. Cichanouskają ir jos štabą, vienintelis mūsų indėlis – kad tikrai suteikta apsauga. Jie veikia visiškai autonomiškai, veikia taip, kaip ketina veikti, bendrauja su tuo, kuo nori bendrauti, ir daro pareiškimus tokius, kokius daro“, – pareiškė L. Linkevičius.

Lietuva, Latvija ir Estija pirmadienį įvedė nacionalines sankcijas A. Lukašenkai ir dar 29-iems režimo atstovams dėl prezidento rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus. Jiems uždrausta atvykti į Baltijos šalis.

Baltarusijoje jau ketvirtą savaitę tęsiasi protestai prieš A. Lukašenkos valdymą ir suklastotus prezidento rinkimus.