Savo ruožtu veterinarų atstovai paaiškino, kodėl pastaraisiais metais išaugo paslaugų įkainiai ir kokį sprendimą reikėtų priimti, palengvinantį susikalbėjimą tarp veterinarų ir gyvūnų šeimininkų.
Vien nuostabos nepakaks
Trejus metus šuniuką auginanti Rasa lrytas.lt pasakojo, jog su nerimu laukianti vizitų į veterinarijos klinikas.
„Sunegalavus augintiniui ir apsilankius pas veterinarą, tenka skaudžiai paploninti piniginę. Vien už atėjimą į kliniką skaičiuojamas 20-30 eur mokestis, o kur dar įvairūs tyrimai, vaistai ir skiepai.
Paprastai kasmetis apsilankymas pas veterinarą kainuoja apie 50-60 eur, o augintiniui sunegalavus sumos išauga kelis kartus.
Be to, veterinarijos klinikų darbuotojai dažnai su kainomis supažindina tik po atliktų procedūrų. Kartais, prisipažinsiu, į veterinarijos kliniką važiuoju bijodama, ar pajėgsiu sumokėti už mylimo šuniuko procedūras. Žinoma, kad visada sumokėsiu tiek, kiek reikia, kad tik augintinis būtų sveikas, bet nejau itin greitai augančių paslaugų kainų niekas nereguliuoja ir ar jos yra adekvačios?“, – klausė Rasa.
„30 eurų? Už skiepą? Prieš metus tikrai už tai mokėjau 15 eurų“, – katiną į Vilniuje, Antakalnio rajone esančią veterinarijos kliniką vakcinacijai atnešusi moteris niekaip negalėjo patikėti tuo, kiek gi reikės mokėti už šią paslaugą. Tiksliau – sudėtinę vakciną ir jos injekciją.
„Mačiau moters nuostabą. Bet turiu patirties ir žinau, kad gyvūnai namuose yra tam tikra prabanga. Net jei jie pamestinukai ar paimti auginti iš prieglaudos.
Turėjau vilkšunį, kurio kasmetinė vakcinacija kainuodavo apie 25 eurus.
O tąkart į kliniką buvau atsivežusi katytę. Jai ant uodegos susiformavo ir pratrūko didžiulis pūlinys“, – kalbėjo kita moteris klinikoje.
Ji patikino – veterinarijos specialistų paslaugų kainos kandžiojasi, tačiau ir be jų neįmanoma išsiversti.
„Už pūlinio išvalymą bei vaistus klinikai sumokėjau 56 eurus. Brangu, bet katė pasveiko ir vėl karstosi medžiais“, – užsiminė ji.
Brangios ne tik paslaugos
Ši moteris turi ir kitokios patirties.
„Auginome pamestinuką – atklydusį į namus šunelį. Gyvūnėlis buvo jaunas, o dantys – lyg supuvę, iš nasrų nuolat sklido smarvė. Nutarusi, kad juos būtina išvalyti, pernai spalį jį nuvežiau į arčiausiai namų esančią veterinarijos kliniką. Žinojau, kad joje dirba geri specialistai. Tačiau neabejojau ir tuo, kad bus brangu“, – pasakojo ta pati vilnietė.
Tąkart už konsultaciją bei antibiotikus, kuriuos būtina buvo sušerti gyvūnėliui iki procedūros, ji sumokėjo apie 30 eurų. Tačiau paskirta procedūros diena baigėsi tuo, ko neįmanoma buvo numanyti.
„Klinikos specialistai paskirtą dieną prieš procedūrą atliko kraujo tyrimus. Jų rezultatai buvo „katastrofiški“. Paaiškėjo, kad šunyčiui – inkstų nepakankamumas. Kraujyje tiesiog „cirkuliavo“ šlapalas. Pasak veterinarijos gydytojo, esant tokiai būklei neįmanoma šuniui sukelti nejautros – jis per ją neišgyventų. O be jos dantų nugramdymo procedūra neatliekama“, – pasakojo moteris.
Tąkart iš veterinarijos klinikos ji išėjo sumokėjusi 75 eurus: už kraujo tyrimus, maisto papildus bei specialios paskirties ėdalą. Pastarasis kainavo 22 eurus.
„Po mėnesio pakartoti šunyčio kraujo tyrimai kainavo dar 30 eurų. Jie liudijo, kad būklė nepagerėjo – inkstai nedirbo taip, kaip derėtų. Taigi pagalbos jam nebuvo įmanoma suteikti.
Nenumanau, kiek būtų kainavę echoskopijos tyrimai, bet faktas, kad net ir atradus inkstų nepakankamumo priežastį, pavyzdžiui, cistą, be narkozės jos nebūtų įmanoma pašalinti“, – patirtimi pasidalijo pašnekovė.
Taigi šunelis gyveno tiek, kiek jam buvo lemta. Šiemet liepą jis nugaišo.
„Viskas įvyko staiga, nesuskubau jo nuvežti pas veterinarus.
O štai prieš trejus metus, kai, išplitus vėžiui, teko užmigdyti vilkšunį, su juo padėjo atsisveikinti kaimo veterinarijos gydytojas. Jo atvykimas į vienkiemį kainavo 10 eurų, kita tiek – paslauga. Taip jau yra – veterinarijos paslaugų kainos didmiesčiuose ir regionuose smarkiai skiriasi“.
Padėtų įvertinti galimybes
Pasak Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidento Audriaus Kučinsko, gyvūnų savininkai pastaraisiais metais iš tiesų galėjo pastebėti veterinarijos paslaugų įkainių šuolį, tačiau tai priklausyti galėjo dėl įvairių priežasčių: dėl šiuolaikinės aparatūros ar naujų kompiuterinių programų.
„Ypač brangsta priemonės – jos yra užsienio gamintojų. Kaip žinia, bet koks priemonių iš užsienio atkeliavimas lemia visai kitokį PVM, taip pat įmonių antkainiai. Dėl jų susidaro tokios sumos, kurias žmonės pajaučia savo kišenėse.
Kiti savo klinikas diegiasi kompiuterinę programą, kuri automatiškai suskaičiuoja tam tikros procedūros priemones: jei panaudojo švirkštą, tamponėlį – visas panaudotas priemones įtraukia į skaičiavimus, išskaičiuoja iš turimo sandėlio. Tad anksčiau kaštus už priemones veterinarai tiesiog „padovanodavo“ gyvūnų šeimininkams.
Dar vienas aspektas: jei penkerius metus dirbau su vienos kokybės rentgenu ar ultragarso aparatu, tai šiandien, praėjus penkeriems metams, aš jau su juo nebegaliu dirbti, nes jis nebeatitinka nei standartų, nei reikalavimų, nei kokybės. Supranti, kad rinkoje yra jau penkis kartus geresni, kokybiškesni aparatai.
Įsivaizduokite, kiek kainuoja jo išlaikymas – šiai dienai aparatas kainuoja nuo 40 tūkst. eurų. Bet nuo to tik gerėja paslaugų kokybė – diagnostika. Nesakau, kad anksčiau veterinarai burdavo iš kavos tirščių – nebūtų teisinga, bet dirbdavo primetyvesniais aparatais, matydavo mažiau parametrų“, – pasakojo A.Kučinskas.
A.Kučinskas teigiamai vertina ir veterinarų taikomą apžiūros mokestį – jo teigimu, inteleaktualinis, profesionalumo įvertinimas taip pat turėtų būti įskaičiuotas.
„Intelektinis įvertinimas – kad atvedi gyvūną pas tos srities specialistą, kad jis žino, ką reikia pažiūrėti ir įvertinti ir kad prisiima atsakomybę. Jei jis blogai apžiūrės jūsų gyvūną, suskiepys ar bus pražiūrėti kokie požymiai ir kils kokia liga, veterinarijos gydytojas už tai atsako“, – įvardijo A.Kučinskas.
Tuo metu veterinarijos klinikų numatyti vienodi orientaciniai paslaugų įkainiai, A. Kučinsko teigimu, būtų naudingas sprendimas tiek veterinams, tiek gyvūnų šeimininkams.
„Užsienio valstybėse tai jau egzistuojanti praktika: tai būtų orientacinis įrankis, įkainiai būtų patvirtinti, išskaičiuoti iš labai realių dedamųjų, argumentuoti. Būtų logiška argumentuoti, kodėl tam tikra procedūra kainuoja būtent tiek, kiek kainuoja: įvertinant priemones, darbą, elektrą, vandenį, transportą, jeigu reikia išvykti.
Taip ir gyvūnų šeimininkams atsirastų aiškumas, į ką jie turės orientuotis. Galiausiai, sumažėtų atvejų, kada žmonės įsigyja šuniuką ar kačiuką ir tik paskui supranta, kiek visa tai kainuoja. Tai nėra pigus malonumas: privalai nukirminti, vakcinuoti.
Sakykime, kartais pas veterinarą jau atnešus šuniuką vakcinuoti šeimininkams akys iššoka, kai sužino kainą. Bet tokius dalykus reikia žinoti jau iki įsigyjant gyvūną. Tačiau kaip žinoti, kai nėra visuotinai priimtų bendrų įkainių, kurie padėtų žmonėms suprasti, ar jie gali sau leisti auginti gyvūną. Tai būtų ir žingsnis link progreso ir link pagarbos tam gyvūnui, kurį įsigyji. O ir pačiai specialybei, kurią veterinarai gana sunkiai įgyja“, – kalbėjo asociacijos prezidentas.
