Tėvas ir sūnus
Jeigu teks būti Rygoje, atkreipkite dėmesį į pastatus. Joje yra nepaprastai gražių architekto Michailo Eizenšteino projektuotų statinių. Keliaujant po Vidžemę Latvijoje, Keipenėje, taip patarė Sergejaus Eizenšteino komunikacijos centro vadovė.
1898 m. Rygoje gimęs S.Eizenšteinas – garsus kino režisierius, kurio filmai „Šarvuotis „Potiomkinas“ ir 1945-aisiais susukta juosta „Ivanas Rūstusis“ yra neatsiejami nuo pasaulio kino istorijos. Būtent jo tėvas Michailas Rygą išpuošė išskirtinio grožio jugendo stiliaus pastatais.
Kelias iki Rygos iš Vilniaus netolimas. 300 kilometrų automobiliu įveikti pakanka trijų valandų, autobusu – šiek tiek daugiau. Nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio pavakarės įmanoma pasisotinti šio miesto akims ir skrandžiui teikiamomis gėrybėmis.
Tylusis kvartalas
„Nežiūrėkite tik į kojas. Pakelkite žvilgsnį aukštyn“, – patarė gidas Michailas Grinevičius. Rygoje jis turi savo numylėtinį – Tylųjį centrą. Tai kvartalas Latvijos sostinėje, kurioje susitelkę visi XIX–XX amžių sandūroje iškilę jugendo stiliaus pastatai.
Ryga yra vienintelis miestas Baltijos šalyse, kurį XX a. pradžioje išdabino architektai, įsimylėję modernizmą. Viena, Budapeštas, Briuselis, Liubliana, Barselona – tai keletas maždaug iš poros dešimčių pasaulio miestų, kuriuose yra jugendo stiliaus žavesio.
Ši architektūra egzistavo vos porą dešimtmečių, iki Pirmojo pasaulinio karo. Istorijoje tai – tik mirksnis.
Italai šį stilių vadina „liberty“, ispanai – „modernisme“, prancūzai „art nouveau“, rusai – „modern“, vokiečiai – „Jugendstil“. Latvijoje, kur tuo metu darbavosi ir vokiečių architektai, prigijo pastarasis pavadinimas.
„Šio stiliaus pagrindinė tema yra gamta, o gamtoje nėra tiesių linijų, viskas vingiuoja. Ši koncepcija ir buvo priimtina architektams, asimetrija – taip pat“, – paaiškino M.Grinevičius.
Gero būsto poreikis
Barselonoje – katalonų architektas Antoni Gaudi, Rygoje – M.Eizenšteinas. Tai – architektūros grandai, kurių kūriniai tapo muziejumi po atviru dangumi.
M.Eizenšteino gimtinė – Ukraina, mokslų vieta – Sankt Peterburgas, o į Rygą XIX a. pabaigoje jis atvyko dirbti kaip aukšto rango Transporto departamento pareigūnas. Pagal išsilavinimą jis – statybos inžinierius, laisvalaikiu ėmėsi projektuoti namus.
„Tai, ką kūrė M.Eizenšteinas, buvo skirta didesnes nei vidutinės pajamas gaunantiems žmonėms. Būsto poreikis buvo didelis, gyventojų Rygoje sparčiai daugėjo, pavyzdžiui, 1900-aisiais jų čia buvo jau apie 500 tūkst.
Maždaug per porą dešimtmečių su eklektiškais daugiabučiais Rygoje iškilo apie 700 pastatų. Daugiausia jų suprojektavo Latvijos architektai – Janis Alksnis, Konstantynas Pėkšėnas, Aleksandras Vanagas. Po jų rikiavosi projektuotojai vokiečiai, rusai, žydai.
Būsto poreikis buvo didelis, be to, jį įsigiję verslininkai ten nė negyveno – išnuomodavo ir taip užsitikrindavo nuolatines pajamas“, – žvilgsnį į šimtmečio senumo istoriją pakreipė Michailas. Ir patarė, į ką atkreipti dėmesį besigrožint tuo, ką kūrė M.Eizenšteinas ir jo bendraminčiai.
Tai pastatai lyg rūmai: nepaprastai gražūs, puošnūs, ornamentuoti, su į aukštybes besistiebiančiais bokštais.
„Michailą Eiznešteiną tuo metu žmonės vadino kepėju, nes atrodo, kad jis tik minkė ir lipdė, tarp miško fragmentų įterpdamas ir mechaninių, techninių elementų“, – akys pavargsta stebėdamos fasadų detales.
Biblioteka – ir turistams
Rygos gyventojai niekada nepamirš, kaip stingdant 13 laipsnių šalčiui, sustoję į 2 kilometrų ilgio gyvąją grandinę, iš rankų į rankas jie perdavė 2000 knygų. Taip 2014-ųjų gruodžio 18-ąją iš senojo pastato į naująją Latvijos nacionalinę biblioteką pernešė tūkstančius knygų.
Tačiau kas gali būti įdomaus bibliotekoje turistams? Šio klausimo garsiai geriau nė neištarti.
Pakanka išnėrus iš senamiesčio užmesti akį į Dauguvos upę, ir žvilgsnis įsiremia į išskirtinės formos milžinišką Latvijos nacionalinės bibliotekos pastatą.
Kam jį pamačius nekiltų noras užeiti į vidų? Ir žmonės užeina. Vis dėlto COVID-19 net ir bibliotekoje privertė įvesti naują tvarką.
„Pirmasis aukštas paprastai būna tuščias, bet per pandemiją teko sugalvoti naują skaitytojų aptarnavimo modelį – jame sustatyti stalus. Pas mus jau tokia tvarka – visais fondais, kokius turi biblioteka, tenka naudotis skaitykloje – į namus nieko negalima išsinešti“, – paaiškino Rytų literatūros skyriuje dirbanti Jekaterina Pavlova.
Jos teigimu, jeigu tik COVID-19 nesužlugdys planų, nuo rugsėjo tikimasi atidaryti skaitytojams sales visuose aukštuose, o tai reiškia, kad jie vėl galės naudotis specialiąja, technine, moksline literatūra – tokia, kurios kitur nė neįmanoma rasti.
Įamžino lato atminimą
Čia yra ir dar vienas niuansas – kiekviename iš aštuonių aukštų, kuriuose įrengtos teminės skaityklos, dominuoja ir tam tikra spalva.
Tai nėra atsitiktinumas – taip 270 mln. eurų kainavusios bibliotekos statytojai įamžino latus, su kuriais atsisveikino tuo pačiu metu, kai skaitytojus į vidų suleido naujasis pastatas, – 2014-aisiais.
O turistai? Ką jiems siūlo biblioteka? Pasak Jekaterinos, jei rugsėjį viskas grįš į įprastas vėžes, žmonės vėl galės užsisakyti joje apžvalgines ekskursijas įvairiomis kalbomis. Be to, iki karantino ekskursijos vis kita kalba kasdien buvo rengiamos numatytu laiku. Tikimasi, kad tokia tvarka grįš nuo rugsėjo.
„Po karantino tik pirmadienis buvo vienintelė savaitės diena, skirta bibliotekai lankyti, – pasikelti į pastato viršuje esančią apžvalgos aikštelę, apžiūrėti keičiamas parodas, o kas nematė – nuolatinę interaktyvią ekspoziciją „Gramata Latviji“, skirtą knygos ir leidybos istorijai, prasidėjusiai 1205-aisiais.
Moderniame bibliotekos pastate yra kur paganyti akis. Didžiulėje fojė, kurios erdvė atvira iki pastato viršaus, interjerą kuria aklinai prikrautos knygų lentynos. Tarp jų yra ir tokių, kurias, savo mėgstamiausias, pasirašė ir sudovanojo Rygos gyventojai.
Įkvėpimas – iš pasakų
Kuo savo sumanymą grindė neįprastos formos šviesos kalną, o gal karūnuotą moters galvą, o gal skaitomą ir į šalį padėtą knygą primenančio pastato architektas Gunaras Birkertas?
Pasak J.Pavlovos, G.Birkertas yra sakęs, kad įkvėpimo jis ieškojo Latvijos folklore, pasakose, todėl ir kiekvienas žmogus bibliotekos pastate gali įžvelgti ką nors savita.
Viena legendų – tai tikėjimas, kad dingusios pilys, prisiminus jų pavadinimus, iškyla iš žemės gelmių.
Kita – tai latvių poeto Rainio (Janio Pliekšano) pjesė „Auksinis žirgas“ apie tris sūnus, kurių trečiasis – kvailelis – pasiekė stiklinio kalno viršūnę įveikęs visus sunkumus.
„Būdamas garbaus amžiaus pastatą Gunaras projektavo gyvendamas JAV, Rygoje dirbo jo komanda. Jis pats atvyko ir į bibliotekos atidarymą 2014-aisiais, o mirė prieš trejus metus“, – užsiminė Jekaterina.
Šį latvių kilmės kūrėją, gyvenimą nugyvenusį JAV, pasaulyje garsina tokie darbai kaip Corningo stiklo muziejus Niujorke, Federalinis rezervų bankas Mineapolyje, Mokslo ir dizaino muziejus Kanzas Sityje.
Ką dar pamatyti Rygoje?
„Pažvelkite aukštyn“, – primintų gidas Michailas. Būtinai – ir į Šv.Petro bažnyčią. XIV–XVI amžiuje tai buvo medinė bažnyčia, turinti aukščiausią Europoje bokštą, ant kurio sukiojasi vėtrungė – auksinis gaidys. Šis miesto simbolis dabar – jau septintas.
„Tai žaibai jį sudegindavo, tai vėtros nulauždavo, tai karai suniokodavo. Dabartinis gaidys ant bokšto tupi nuo 1970-ųjų, nuo žemės pakilęs net 123 metrus“, – užsiminė Michailas.
Dar ne taip seniai į bažnyčios bokšte įrengtą apžvalgos aikštelę tekdavo lipti suktais laiptais, dabar į viršų užkelia liftas.
„Pakelk akis“, – paakino Michailas, stabtelėjęs prie pastato, kuriame 1906-aisiais gimė fotografas Filipas Halsmanas.
Būdamas 23 metų jis išvyko mokytis į Austriją, o per karą pasitraukė į Niujorką. Fotografu jis dirbo žurnale „Life“ ir fotografavo garsius politikus, aktorius, menininkus, mokslininkus. Tad jo nuotraukos – tai ir Marilyn Monroe, M.Chagallo, A.Einsteino, S.Dali portretai.
Vietos, kurios gali nustebinti
Ar įmanoma Rygoje išsirinkti vietą, kurioje galima skaniai pavalgyti?
Atsakyti į šį klausimą nėra paprasta, nes visas šio miesto senamiestis yra prikimštas restoranų bei kavinių, įtinkančių įvairiam skoniui. Tačiau yra ir logiškas pasiūlymas – paieškoti latviškos virtuvės.
„Šitą jūs pamiršote užsisakyti“, – restorano savininkas ir virtuvės šefas Valteris Zirdzinis ant staliuko padeda pintą skrynelę. O kas joje? Šefo pasisveikinimas: vieno kąsnio užkandėlė – trapios tešlos krepšelis su voveraičių kremu ir baravykais. Ji nuslysta kutendama miško kvapu gomurį. Ko dar įmanoma tikėtis tokioje vietoje?
Rygos senamiestyje, Miesniekų gatvėje (Miesnieku iela) 8, V.Zirdzinis savo restoraną „Valtera restorans“ atidarė 2013-iųjų pavasarį. Tai ypatingų gabumų ir verslumo žmogus. Jis buvo išrinktas geriausiu 2019-ųjų virėju.
Valterio nuostata – patiekalai iš vietinių – Latvijoje užaugintų ar pagamintų produktų. Dabar jie sudaro kone 90 proc. visų žaliavų. Pasak Valterio, jo kuriama latviška virtuvė yra moderni, o meniu – sezoninis, nes yra susijęs su daržovių, vaisių, žuvų ir kitų produktų tiekėjais.
Kita vieta, kurioje specialiai verta eiti pavalgyti, – tai Latvijos nacionalinės bibliotekos kavinė-restoranas. O gal tiesiog valgykla? Pastarasis žodis niekaip nelimpa.
Modernioje bibliotekoje, kurios restorano interjero žavesys kuriamas pasitelkus apšvietimą ir miško motyvus, dienos pietūs yra paprasti, skanūs ir santykinai pigūs, pavyzdžiui, antrajam patiekalui su vištiena pakanka 4 eurų.
Nuostabą gali sukelti ir Rygos viešbučiai. Vienas jų – tai Senamiestyje esantis „Pullman Old Town Hotel“.
Jo fasadas išliko originalus, tačiau už jo slypi modernus pastatas, kuris įrengtas taip, kad atitiktų 5 žvaigždučių viešbučiams keliamus reikalavimus.
