Kava – sparčiausiai biržoje brangstanti prekė iš auginamų žaliavinių prekių, rašo dienraštis „The Wall Street Journal“. Kai kurie investuotojai prognozuoja, kad pasiūlos suvaržymai, atsigaunant paklausai, dar labiau padidins auginamų žaliavinių prekių ateities sandorių kainą.
Kaip skelbia naujienų agentūra BNS, per pastarąjį mėnesį kavos ateities sandoriai Amerikos ICE biržoje pabrango 14 proc. iki 1,12 dolerio už svarą (apie 2,47 dolerio už kilogramą). Tam įtaką padarė koronavirusas, dėl kurio nukentėjo didieji tiekėjai, tokie kaip Brazilija, Vietnamas ir Indija.
Dar vienas veiksnys, kuris lėmė pakilusią kavos kainą, yra nusilpęs JAV doleris. Žaliavos, kurių kainos kotiruojamos JAV doleriais, tampa labiau prieinamos importuojančioms šalims.
Apsivertė aukštyn kojomis
Nors dabar biržose kavos kainos kyla, tačiau ilgą laiką jos krito, mat pasiūla viršijo paklausą. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, kalbėdamas portalui lrytas.lt, atkreipė dėmesį, kad šiais metais pirmą kartą per penkerius metus viskas apsivertė aukštyn kojomis.
„Nors ir kavos kainos pakilo, tačiau tai nėra stebinantis veiksnys, nes Brazilijoje sumažėjo žaliavos pasiūla, o paklausa toliau auga. Be kita ko, kainą lėmė krintantis alkoholio vartojimas, nes žmonės pradėjo leisti daugiau laiko gerdami kavą būdami su šeima“, – komentavo ekonomistas.
Kainos kavinėse pakilo
Jis pastebėjo, kad nuo 2014 m. kavinėse kavos kaina pakilo apie 80 proc. Viena priežasčių – padidėjęs užmokestis darbuotojams.
„Dabar keičiasi vartojimo įpročiai, nes moki ne tik už kavą. Į visą sumą įeina interjeras, prekės ženklas, lokacija ir t. t. Aš įsitikinęs, kad pačios kavos dalis kainoje neviršija nė 10 proc.“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Kavinės „Huracan coffee“ direktorius Vytautas Kratulis aiškino, kad jų kavinėse per dvejus metus gėrimų kainos nepasikeitė, o ir patys verslininkai kavą iš tiekėjų perka panašia kaina.
„Dėl aukštos kavos kainos biržoje „Huracan coffee“ pardavimai kyla. Tačiau jeigu bloga kava pradeda kainuoti mažiau, mes mokame kelis kartus brangiau.
Mūsų kavos kokybė palyginus su parduodama biržoje yra geresnė, todėl mokame brangiau nei jie. Neseniai nusipirkome kavos žaliavos, už kurią sumokėjome 25 eurus, neskaičiuojant atvežimo ir gaminimo kaštų“, – situaciją komentavo V.Kratulis.
„Huracan coffee“ įmonės direktorius teigė, kad šių metų vasarą pardavimai dėl pandemijos, kilpinio eismo Vilniaus senamiestyje ir atostogų meto buvo 30 proc. mažesni nei įprasta.
Parduotuvės, prekiaujančios kava ir arbata, „Skonis ir kvapas“ vadovas Andrius Žilinskas pasakojo, kad perka kavą iš skrudintojų, todėl kavos kainų svyravimai biržoje didelės tiesioginės įtakos jiems neturi.
„Už kokybišką kavą mokame daugiau nei birža. Mūsų pirkimo kainai didžiausią įtaką daro gamtos sąlygos, ekonominiai veiksniai, darbo užmokesčio pokytis, gamybos ir transportavimo kaštai. Kavos pirkimo kaina kiekvienais metais kyla apie 2–3 proc. Šie metai nebuvo išimtis“, – aiškino A.Žilinskas.
Jo atstovaujamos įmonės kavos kilogramo kaina priklauso nuo rūšies ir vartojimo formos – svyruoja nuo 19 iki 100 eurų už kilogramą.
„Šią vasarą žmonės kavos nupirko panašiai kiek ir pernai, tačiau kavos pardavimai restoranams ir biurams krito 30 proc. Vis dėlto išaugo kavos pardavimai namams, ypač – kavos kapsulių, skirtų automatiniams kavos aparatams. Šio produkto ir pačių kavos aparatų namams pardavėme du kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu“, – kalbėjo A.Žilinskas.
Daugiau nei 1000 proc. pelno
„Lavazza“ mokymų centro vadovas ir vyr. kavos technologas Darius Kodis teigė, kad kavos brangimas biržoje ar kitose vietose daro mažą įtaką kavai, kuri parduodama kavinėse.
„Brangiuose viešbučių restoranuose kava gali kainuoti apie 3–5 eurus. Viskas priklauso nuo lokacijos ir restorano lygio. Ne paslaptis, kad kavos marža kavinėse yra didžiausia, lyginant su kitais gėrimais ir patiekalais.
Puodelio savikaina – 13–20 cnt., todėl kavinėms lieka daugiau nei 1000 proc. pelno. Tačiau į bendrą puodelio kainą įeina elektra, įrengimai, darbuotojų atlyginimai bei patalpų nuoma. Kai kuriose kavinėse kaina gali būti dar mažesnė, nes perka žalią kavą ir patys ją skrudina“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė D.Kodis, suskaičiavęs, kad iš kilogramo pupelių galima pagaminti apie 140 puodelių kavos.
Kavos gali iš viso nelikti
Ekonomistas Ž.Mauricas pastebėjo, kad kavos suvartojimas pagal pirmojo pusmečio statistiką augo. Jis mano, kad šis kilimas turėtų tęstis ir kitais metais, tačiau susidursime su kavos trūkumu, nes pasiūla Brazilijoje yra per maža.
„Didelės įtakos kavos kainai šis kilimas nedarys, nes ilgus metus ji krito – pakils tik 5–10 proc. Jeigu yra ilgalaikės sutartys, kainos greitai nereaguos, nes gamintojai dalį produkcijos parduoda biržoje, o dalį – pagal sutartis. Kai kavos kainos išaugs į aukštesnį lygį, žemdirbiai pakeis savo darbo vietas ir pradės auginti daugiau kavos pupelių, todėl per 3–5 metus viskas atsistatys“, – prognozavo Ž.Mauricas.
„Skonio ir kvapas“ vadovas A.Žilinskas teigė, kad daugelį metų žaliavos brangsta. Verslininkas mano, kad didesnis kavos brangimas laukiamas kitais metais, nes dėl karantino sumažėjo derliaus nuėmimo apimtys.
„Lavazza“ mokymų centro vadovas ir vyr. kavos technologas D.Kodis spėjo, kad iki šiol kilusi kavos žaliavos kaina dar kils. Tai susiję su išaugusiu kavos poreikiu kitose šalyse ir klimato kaita.
„Kavos po 30 metų gali net nelikti, nes atsiranda naujų ligų ir kenkėjų, kurie daro įtaką kavos gamybai bei kainų šuoliams. Tikėtina, kad greitu metu sulauksime kylančių kavos kainų dėl laivininkystės ir viso kito transportavimo paslaugų.
