A.Lukašenka nurodė šalies Vyriausybei pateikti siūlymus, kad komerciniai kroviniai būtų nukreipti iš Klaipėdos uosto į kitus uostus, argumentuodamas, kad taip pamokys Lietuvą, esą „30 proc. Lietuvos biudžeto formuoja mūsų (Baltarusijos – aut.past.) prekių srautai per Lietuvą. Ko dar reikia? Apsirijo, todėl pastatysime į vietą“.
Ekonomisto Mariaus Dubnikovo teigimu, tokie pareiškimai – iš fantastikos srities, skirti Baltarusijos auditorijai, ir net jeigu būtų išpildyti, Lietuvos ekonomikai reikšmingos įtakos nepadarytų.
„Tai yra kažkas iš fantastikos lobyno. Mūsų pagrindinis prekybos partneris yra Vokietija. Sudėjus Baltarusijos prekių importą ir eksportą, ši šalis mums yra antro dešimtuko žaidėjas. Negalime kalbėti net apie jokius 30 proc. prekybos apimčių. Tačiau kalbėti apie 30 proc. biudžeto įplaukų – apskritai nesąmonė, nes mūsų biudžetas yra formuojamas trečdaliu vidinio vartojimu, o likusius du trečdalius mums sukrauna prekių eksportas.
Ta žinutė tikriausiai yra vidaus auditorijai, o ne išorės. Tai nėra žinutė mums, bet Baltarusijos žmonėms“, – kalbėjo M.Dubnikovas.
Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais prekyba su Baltarusija sudarė 3,9 proc. viso Lietuvos eksporto, o lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė 14 proc. Tuo metu Baltarusijos prekių importas sudarė 2,5 procento.
Techniškai neįmanomas sprendimas?
M.Dubnikovo teigimu, Baltarusijos komercinių krovinių nukreipimas iš Klaipėdos uosto į kitus uostus nebūtų racionalus sprendimas – nukreipimas į Rygą šaliai būtų gerokai brangesnis, o Baltarusijai stipriai reikia užsienio valiutos, kad išlaikytų savo valiutos tvirtumą.
„Tačiau nevertinant racionaliai, į verslo santykius įveliant politiką, toks sprendimas visada galimas – jei norima pakenkti šaliai, kuri nėra draugiška paties atžvilgiu. Vis dėlto, tai nebūtų ekonominis sprendimas“, – kalbėjo ekonomistas. Anot M.Dubnikovo, taip pat reikėtų įvertinti, ar toks grasinimas fiziškai yra įmanomas.
„Kyla klausimas, kaip greitai galima tai padaryti: reikia suprasti, kad krovinių perkėlimas yra logistinis klausimas, o logistikai išspręsti reikia laiko: susiderėti naujas sutartis, pervežėjus, susiderėti su krovos kompanijomis. Tai reikalauja laiko. Kitas klausimas – kiek Rygos uostas yra net teoriškai pasirengęs priimti visus komercinius krovinius per Rygą. Šio atsakymo neturiu“, – svarstė ekonomistas.
Jo teigimu, Lietuvos ekonomikai šis sprendimas smūgio nesuduotų: darbo vietų reikšmingų nuostolių neturėtų būti, sprendimą pajustų tik atskiri sektoriai: geležinkeliai, krovos kompanijos.
Gąsdinimus girdi ne pirmą kartą
Savo ruožtu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius teigė tokius gąsdinimus girdintis nebe pirmą kartą.
„Tokių gąsdinimų buvo ir anksčiau, kai buvau susisiekimo ministru ir premjeru.
Matote, jie neturi didelio pasirinkimo, per kur vežti krovinius. Jie gali vežti per Ukrainą, nors puikiai žinote, kokie santykiai yra ir su jais, ir tada toms kompanijoms padidės savikaina, nes mūsų uoste esančios kompanijos dirba geriau, sparčiau ir greičiau, be to, aptarnavimo kaina yra pigesnė.
Jei vežtų į Latviją, nors ten irgi yra tos pačios sankcijos, per ten vežant taip pat būtų brangiau. Taigi tas gąsdinimas yra ne pirmą kartą ir jie neturi jokio kito pasirinkimo, nes neturi priėjimo prie jūros“, – naujienų portalui lrytas.lt komentavo A.Butkevičius.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdomasis direktorius Robertas Valantiejus tokių Baltarusijos vadovo pareiškimų komentuoti nenorėjo. „Esame savo asociacijoje sutarę atskirai situacijos nekomentuoti.
Šiuo klausimu savo nuomonę yra pareiškusi Lietuvos pramonininkų konfederacija, o mes esame jos nariai“, – sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdomasis direktorius Robertas Valantiejus.
„Jeigu Baltarusijoje bus streikai, tikėtina, kad tai gali paliesti ir mūsų įmones, ir mūsų investuotojų įmones. Tikėkimės, kad tai netruks ilgai, o didžiausia galima grėsmė, aišku, yra transportas, logistika, kroviniai, kurie juda per Klaipėdos uostą – būtent valstybinio sektoriaus kroviniai“, – „Lietuvos ryto“ televizijai yra sakęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Baltarusijos krovinių apyvarta mūsų uoste yra gan didelė. Ji sudaro nuo 30 iki 40 proc. visos uosto apyvartos. Skaičiuojant tonomis – 14 iki 15 mln. tonų. Per mėnesį uoste perkraunama virš milijono tonų baltarusiškų prekių“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Skaičiuojama, kad vienai didžiausių Klaipėdos uosto krovos įmonių „Birių krovinių terminalui“ gali tekti stabdyti veiklą, mat baltarusiškos trąšos sudaro net 98 proc. šios įmonės krovos. Dėl galimų nuostolių baiminasi ir Baltarusijos naftos produktus kraunanti „Klaipėdos nafta“.
„Jeigu prarandi kurį nors iš srautų, tenka skirti pastangų ir laiko, kad kompensuotum praradimą. Pasakyti, kad Baltarusiškų srautų praradimas visiškai neturėtų įmonės rezultatams, būtų netiesa“, – prieš savaitę kalbėjo „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Darius Šilenskis.
