„Šiuo metu kroviniai važiuoja tokiais kiekiais, kaip ir planuota“, – naujienų agentūrai BNS sakė bendrovės atstovas Mantas Dubauskas.
Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ produkciją kraunančio Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT) vadovas Vidmantas Dambrauskas sakė nenorintis komentuoti A.Lukašenkos pareiškimo. Anot jo, dabar terminale trąšos kraunamos įprastai.
„Niekas nuo nieko nėra apsaugotas, neegzistuoja gyvenime tokių sutarčių, kurių nebūtų galima nutraukti. Per 22 metus aš tiek mačiau visokių dalykų, kad jau ramiai sėdžiu ir laukiu. Kai nebebus kalio, tada galvosime, ką daryti, tada ir žiūrėsime. Dabar iš anksto pradėti bėgioti, krovinio ieškoti? Žiūrėsime ir lauksime, ar tie pareiškimai įgaus kažkokį realų pagrindą, ar ne“, – BNS sakė V.Dambrauskas.
Beveik visi (98 proc.) per terminalą kraunami kroviniai yra „Belaruskalij“ trąšos.
Su Klaipėdos uosto vadovu Algiu Lataku ir „Klaipėdos naftos“ direktoriumi Dariumi Šilenskiu BNS kol kas susisiekti nepavyko.
A.Latakas ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška anksčiau šį mėnesį teigė nemanantys, kad A.Lukašenka ekonominius svertus panaudos kaip kerštą Lietuvai, kuri palaiko Baltarusijos opoziciją.
M.Bartuška tuomet teigė, kad baltarusiškiems kroviniams būtų sunku įsivaizduoti kitą kryptį nei Klaipėda, kuri būtų tokia efektyvi.
Savo ruožtu Klaipėdos uosto vadovas sakė, kad Baltarusija „šiai dienai“ neturi galimybės ir ekonomiškai pagrįstų perspektyvų nukreipti krovinius kitur. Anot jo, Klaipėdoje šiuo metu jau yra baltarusiškų krovinių krovai būtinas techninis parengimas ir specializuoti terminalai.
Baltarusiški kroviniai 2019 metais sudarė 30,5 proc. visos uosto krovos (14,1 mln. tonų iš 46,3 mln.).
„Lietuvos geležinkeliai“ per metus perveža 18-19 mln. tonų baltarusiškos produkcijos, iš jos pervežimų gauna apie 100 mln. eurų pajamų.
A.Lukašenka penktadienį pareiškė, kad Baltarusija – kurios kroviniai sudaro apie trečdalį visos Klaipėdos uosto krovos – gali atsisakyti naudotis Lietuvos uostais savo produkcijos eksportui.
„Jau paliepiau vyriausybei pateikti siūlymų dėl visų prekių srautų iš Lietuvos uostų į kitus. Štai ir pažiūrėsim, kaip jie gyvens. 30 proc. Lietuvos biudžeto formuoja mūsų prekių srautai per Lietuvą. Ko dar reikia? Apsirijo, todėl pastatysime į vietą“, – A.Lukašenką penktadienį cituoja valstybinė Baltarusijos naujienų agentūra BelTA.
Greitai nukreipti neįmanoma
A.Lukašenkai pagrasinus nukreipti baltarusiškus krovinius iš Klaipėdos į kitus jūrų uostus, taip atsakant į svarstomas Vilniaus sankcijas Minskui, Klaipėdos uosto vadovas teigia, kad artimiausiu metu tai nebūtų įmanoma. Tačiau Algis Latakas sako, jog ilgainiui, jei bus toks politinis sprendimas, Baltarusija galėtų pasukti krovinius per Latvijos ar Rusijos uostus.
„Žinoma, politiškai tai gali įvykti, tačiau bet kokiu atveju logikai nelieka jokios vietos. Žiūrint ekonomiškai ir į tai, kokius krovinius Baltarusija veža per Klaipėdos uostą, artimoje ateityje tai negalėtų įvykti, nes tam reikia techninių parametrų, sudėliotos logistikos grandinės, specializuotų terminalų, viso įdirbio, – BNS sakė A.Latakas.
Anot jo, Latvija galbūt galėtų greitai perimti baltarusiškus krovinius, ir šis kelias Minskui būtų ekonomiškai patraukliausias.
„Kažkada tie kroviniai važiavo per Latviją – tos pačios trąšos važiavo per Ventspilį ir Rygą. Jie tas galimybes šiokias tokias turi, bet tam reikėtų pasiruošti. Sunku prognozuoti, kiek laiko užtruktų, jeigu jie turėtų panašią sutartį, jei tam mestų visas jėgas, nes tai – dideli pinigai, įvertinant ir geležinkelius, ir kitką“, – kalbėjo uosto vadovas.
Jo manymu, nukreipti krovinius į Rusijos uostą Suomijos įlankoje Ust Lugą būtų sudėtinga – jis turėtų padidinti pajėgumus, be to, reikėtų juos kur kas toliau gabenti geležinkeliais.
„Reikėtų neatmesti, kad dalis krovinio, kuris keliauja į Kiniją, galėtų būti vežamas per Rusijos uostus Juodojoje jūroje, aišku, reikėtų kirsti Ukrainą. Teorinės galimybės yra ir kažkada jos gali būti panaudotos, jei taip bus nuspręsta“, – svarstė A.Latakas.
Vis dėlto jei Klaipėda, kuris vadinamas neoficialiu Baltarusijos uostu, prarastų trečdalį krovinių – per metus Baltarusija eksportuoja apie 15 mln. tonų – tai, pasak A.Latako, būtų didelė netektis uostui.
„Klaipėdos uostas tai pajustų. Nuo 2006 metų, kai Baltarusijos kroviniai iš Latvijos pasuko į Lietuvą, visada srautas augo. Klaipėdos uostas, kad juos išlaikytų, labai daug investavo: gilino kanalą, plėtė krantinių statybą, pastatyti terminalai.
Viskas pritaikyta tam kroviniui – dideliems trąšų kiekiams. Jie nėra taip paprastai pakraunami, tam reikia ruoštis ir reikia įdėti daug pinigų“, – kalbėjo Klaipėdos uosto vadovas.
A.Latako teigimu, didžiausi Baltarusijos krovinių pirkėjai yra Kinijos, Brazilijos klientai – į šias šalis plaukia dideli laivai. Mažesni iš Klaipėdos plaukia ir į Europos uostus.
„Klaipėda, kaip bebūtų, yra neoficialus Baltarusijos uostas. Jie neturi jūros, o kadangi daugelis krovinių yra daugiatonažiai, kurių automobiliais neišveši. Įsivaizduokite: laivas pakrautas 80 tūkst. tonų. Reikia suvokti, koks krovinio kiekis. Jį galima tik laivu išvežti. Jiems bet kokiu atveju reikia jūros“, – BNS sakė uosto vadovas.
Klaipėdos uostas pernai perkrovė 46,22 mln. tonų krovinių – 0,36 mln. tonų (0,8 proc.) mažiau nei 2018 metais, kai buvo pasiektas krovos rekordas. Pirmąjį šių metų pusmetį krova smuko 6,6 proc. iki 22,1 mln. tonų. Krovos mažėjimą uosto vadovai prognozavo dar prieš koronaviruso krizę.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, Baltarusijos kroviniai pernai sudarė 30,2 proc. metinės Klaipėdos uosto krovos – jų perkrauta 15,5 mln. tonų.
Didesnių problemų vežėjams nekyla
Vežėjų asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius sako nemanąs, kad tariamo Baltarusijos prezidento A.Lukašenkos grasinimai dėl sankcijų Lietuvai ir Lenkijai turi pagrindą.
„Nėra taip paprasta paimti ir perkelti krovinius iš uosto, nes trąšų pakrovimas yra specifinis darbas. Kas dėl vežėjų, prisimenu tuos laikus, kai prieš 15 metų visi mūsų užsakovai, kurie vežė krovinius tranzitu į Rytų šalis, Rusiją, įsakymuose būdavo net nurodyta – tik ne per Baltarusiją tranzitas. Jis uždraustas – mes nuolat važiuodavome per Latviją.
Nemanau, kad tie grasinimai turi pagrindo dėl vežėjų, tuo labiau pats A.Lukašenka iš to tranzito pradėjo gyventi. Kiekvienas vilkikas, važiuodamas per Baltarusiją, palieka tam tikrą pinigų sumą. Tai ir tranzitas, ir kuro užsipylimai, akcizai, mokesčiai“, – „Eltai“ sakė M.Atroškevičius.
Jo nuomone, perkelti tranzitą Baltarusijai į kitą šalį būtų ekonomiškai nenaudinga.
„Pavadinčiau A.Lukašenką pragmatiniu žmogumi. Jis seniai būtų tuos krovinius perkėlęs ir ne vieną kartą jam tuos dalykus siūlė daryti. Bet jis to nepadarė. Situacija nėra tokia paprasta, bet jei jis kažką padarys, Lietuvos tikrai tai nelabai išgąsdins“, – kalbėjo „Linavos“ atstovas.
M.Atroškevičiaus teigimu, kol kas sutrikimų dėl situacijos Baltarusijoje vežėjai nepatiria.
„Negalime sakyti, kad viskas sklandžiai, nes to sklandumo nuolat nėra – tos eilės taip ar taip bus. Bet situacija normali, pavadinčiau ją darbine“, – sakė M.Atroškevičius.
Geriau, kad to nebūtų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad pramonės įmonės, nors ir jaučia nerimą dėl įvykių Baltarusijoje, tačiau tikisi, jog blogiausio scenarijaus pavyks išvengti.
„Nerimas yra jaučiamas po tokių kalbų, bet visą laiką sakome, kad blaivus protas nugalės tam tikrose vietose tuos nuogąstavimus, kurie reiškiami iš abiejų pusių. Kiek tai paveiks verslą, reikia žiūrėti. Geriau, kad to nebūtų, aišku“, – Eltai sakė V. Janulevičius.
Anot jo, sankcijos labiausiai paveiktų logistikos sektorių.
„Logistikos transporto koridoriai, susiję su „Lietuvos geležinkelių“ tranzitu su Azijos šalimis, kuris eina per Baltarusiją, lygiai taip pat susiję su galimybe eksportuoti dalį prekių per Klaipėdos uostą. Šie sektoriai galimai ir yra jautriausi.
Kalbant apie gamybines įmones pačios Baltarusijos viduje, manytume, kad logikos stabdyti tų įmonių veiklą nėra, nes tos įmonės neša papildomą indėlį pirmoje eilėje žmonėms Baltarusijos, kurie uždirba pinigus, bet yra ir mokami mokesčiai valstybei. Šioje vietoje tas stabdymas vidinių įmonių nebūtų labai logiškas pačios Baltarusijos atžvilgiu“, – sakė LPK prezidentas.
