„Krūvis padidėjo visiems. Neaiškumų skaičius lygiai taip pat išaugo. Buhalteriai sekė diskusijas socialiniuose tinkluose, bendrai ieškojo sprendimų, nes valstybinės institucijos, atsakingos už naujų teisės aktų įgyvendinimą, nesugebėdavo operatyviai pateikti atsakymų į užduotus klausimus.
Tik vėliau institucijų svetainėse pasirodė paaiškinimai. Viskas vėlavo, buhalteriai turėjo turėti atsakymus, kai jų neturėjo atsakingi už išaiškinimus, pakeitimus įgyvendinančių institucijų darbuotojai“, – naujienų agentūrai „Elta“ teigė D.Čibirienė.
Anot jos, buvo sudėtinga teisingai dokumentuoti prastovas, taip pat susidurta su problemomis dėl nuomos subsidijų gavimo.
„Viskas priklausydavo nuo užimtumo institucijos darbuotojo: kas vienam tinka, kitam netikdavo. Verslas pažeidinėjo teisėkūros principus, sudarinėjo dokumentus atgaline data, kad tik gautų subsidijas ir įtiktų Užimtumo tarnybai.
Iki šiol verslas kamuojasi su nuomos subsidijų gavimu. Neužtenka resursų reikalaujamam dokumentavimui, nes „Invega“ kuria papildomus reikalavimus, kurių nėra ministro įsakyme“, – sakė D.Čibirienė.
Asociacijos prezidentės teigimu, už didesnį darbo krūvį mažai buhalterių sulaukdavo priedų prie algos.
„Pirmas karantino etapas visiems asocijuojasi su nuolatiniu stresu, neapibrėžtumais ir įtampa dėl galimybės kažką praleisti, dėl ko verslas patirs nuostolius – negaus labai reikalingos subsidijos. Sudaromų papildomų ataskaitų dėl COVID-19 kiekis negeneravo papildomų pajamų įmonei, todėl reta įmonė mokėjo papildomai buhalteriui už padidintas darbų apimtis“, – pripažino ji.
D.Čibirienės teigimu, darbuotojai pavargę bei nepailsėję po vasaros.
„Buhalteriai yra ta profesija, kuri neišvengia viršvalandžių ir yra susitaikę, kad kiekvienas stipresnis teisės akto pokytis reiškia dar vieną atimtą savaitgalį iš šeimos ar darbą iki išnaktų.
Turintys vaikus, turėjo dirbti ir kartu prižiūrėti juos bei užtikrinti jų dalyvavimą pamokose. Kai kam dėl šių dalykų nuotolinis darbas buvo neįmanomas. Krūvis padidėjo visiems. Retas, kuris šiemet turėjo atostogas, o jei jas turėjo, tai jų buvo ženkliai mažiau nei įprasta“, – pasakojo D.Čibirienė.
Buhalteriai kol kas rudens laukia su nerimu bei prognozuoja, kad darbų gali tik dar padaugėti.
„Buhalteriai mato, kad verslo nuotaikos pesimistinės: dalis smulkių verslų, kurie dar kažkaip iki karantino sukosi, dabar tiesiog užsidaro, o gal kažkur į pogrindį nuėjo, nebemato prasmės turėti buhalterį ar dirbti. Darbuotojai renkasi bedarbio statusą, nes gaus daugiau išmokų, nei būdami prastovose.
Bandantys grįžti į veiklą verslai neįsibėgėja, o klientai nori mažesnių paslaugų kainų, nors savikaina yra padidėjusi dėl įvairiausių apsaugos reikalavimų ir sumažėjusios apyvartos. Viena yra aišku, kad buhalteriui darbo tikrai nebus mažiau. Bus dar daugiau darbų: bus didesnis poreikis dėl skolų valdymo ir yra nuogąstavimai, kad rinkimų metų pasipils dar visa eilė teisės aktų, kuriuos kažkaip reikės įgyvendinti“, – prognozavo asociacijos prezidentė.
