Stabiliai augantis nedarbo lygis Lietuvoje šią savaitę pasiekė naują aukštumą – 13,5 proc., praneša Užimtumo tarnyba. Iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 232,4 tūkst. žmonių.

Prieš pandemiją bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais buvo 9,3 proc.

„Mūsų turimi duomenys leidžia daryti prielaidą, kad įtakos šiam naujam šuoliui turėjo kelios socialinės grupės. Pirmoji – iki registracijos nedirbę žmonės – studentai, moksleiviai. Jų užsiregistravo 3022. Antroji – veiklą pagal verslo liudijimus vykdę asmenys – jų užregistruota 5019.

Trečioji didesnė grupė – atleistųjų darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu – iš viso 488 žmonės“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Kreivų veidrodžių karalystė

Finansų analitikas Marius Dubnikovas, vertindamas naujausius nedarbo rodiklius, sako, kad nedarbo augimas yra reikšmingas, tačiau dėl to negalima kaltinti vien tik suskubusių užsiregistruoti į Užimtumo tarnybą darbo paieškos išmokai gauti.

„Nedarbas tikrai šoktelėjo reikšmingai nuo to laiko, kai buvo karantinas, tai paskatino žmones, kurie buvo ilgalaikiai bedarbiai ir neturėjo jokios intencijos to darbo ieškoti, tai jiems 200 eurų išmoka atrodo viliojamai, kaip bebūtų, ypač regionuose. Nenuostabu, kai dalinami pinigai, juos ateina pasiimti.

Akivaizdu, kad normalias pajamas užsitikrinantys žmonės greičiausiai per daug tais 200 eurų nesižavėtų, neišeitų iš darbo dėl to. Tai rodo tam tikrą problemą, kad pakankamai daug žmonių yra žemų pajamų lygyje, ir tai yra visos šalies problema“, – sakė M. Dubnikovas.

Anot finansų analitiko, dabartinė situacija panaši į kreivų veidrodžių karalystę.

„Šiek tiek nesutinku su ministro Lino Kukuraičio pasakymu, kad tiesiog davėme išmoką, tai žmonės subėgo pasiimti, o visos pandeminės krizės, kurios nutiko, neturi įtakos. Reikia išeiti į gatvę ir suprasti, kiek jos yra tuštesnės nei prieš pusę metų.

Supraskime, kad maitinimo, viešbučių, apgyvendinimo, turizmo paslaugos patyrė didžiulį sukrėtimą ir šiame sektoriuje daug žmonių realiai neteko darbo. Dar potencialiai yra nemažai žmonių, kurie neteks darbo prasidėjus naujam sezonui“, – sakė jis.

„Turime iš esmės kreivų veidrodžių karalystę, kad tie, kurie net neieško darbo, jie registravosi į Užimtumo tarnybą. Iš kitos pusės, turime problemą su nedarbu tam tikruose sektoriuose“, – pridūrė M.Dubnikovas.

Jo teigimu, didelis laisvų darbo vietų skaičius rodo disbalansą tarp nedirbančiųjų ir darbo ieškančiųjų.

„Vienas aspektas – skirtingos kvalifikacijos, neatitinka pasiūla paklausą. Antras dalykas, geografiniai klausimai, ne visi žmonės gali pasiekti darbo vietas, jiems reikia keisti arba darbo vietą, arba važiuoti, o transportas nėra patogus kaina arba laiko prasme.

Šioje vietoje sprendimai galėtų būti keli. Vienas trumpalaikis sprendimas – peržvelgti transporto srautus ir pažiūrėti mobilumą, pasiūlyti gal netgi nemokamus maršrutus, kurie leistų žmonėms iš nutolusių vietų, kur yra nedarbas, pasiekti aktyvesnius centrus, miestus.

Ilgalaikėje perspektyvoje išlieka opi kvalifikacijos ir persikvalifikavimo problema. Žmonės kaip ir nori dirbti, bet negali, o kiti ieško darbuotojų, bet jų neranda“, – teigė M.Dubnikovas.

Tuo pačiu metu fiksuojamas rekordiškai didelis laisvų darbo vietų skaičius. Rugpjūčio pradžioje buvo per 17 tūkst. neužimtų darbo vietų – daugiausiai nuo tada, kai buvo pradėta skelbti ši statistika. Be to, šią vasarą Lietuvoje į darbą priimamų žmonių skaičius yra gerokai didesnis nei atleidžiamų.

Lenkijoje nedarbo lygis šalyje yra 6,1 proc., Latvijoje – 8,4 proc., Estijoje šis rodiklis rugpjūtį pasiekė 7,8 proc.

Siūlo keisti premijomis už įsidarbinimą

Oficialiam nedarbui rugpjūtį pasiekus rekordines aukštumas, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas mano, kad taip atsitiko iš dalies dėl valstybės dalijamų darbo paieškos išmokų. Nerijus Mačiulis sako, kad šios išmokos skatina žmones nedirbti, ir siūlo jas keisti premijomis, mokamomis susiradus darbą.

„Vienas iš būdų galėtų būti darbo paieškos išmoką transformuoti į darbo susiradimo išmoką, kuomet ilgalaikis bedarbis arba šiaip bedarbis, įsidarbinęs į darbo vietą, pavyzdžiui, pusei metų, galėtų gauti premiją už tai, kad įsiliejo į darbo rinką“, – siūlė N.Mačiulis.

„Turi būti bedarbio išmokos, bet darbo paieškos išmoka, siekianti 200 eurų, iš tiesų galbūt sukuria iškreiptas paskatas likti už darbo rinkos ribų“, – pridūrė jis.

Pasak ekonomisto, būtent dėl birželio viduryje pradėtų dalinti darbo paieškos išmokų, paskatinusių žmones registruotis Užimtumo tarnyboje, nedarbas rugpjūčio viduryje pasiekė rekordines šiemet aukštumas – 13,3 proc.

„Kai birželio viduryje buvo pasiūlyta nauja darbo paieškos išmoka, besiregistruojančių asmenų skaičius išaugo. Šiuo metu yra apie 30 tūkst. užsiregistravusių Užimtumo tarnyboje, kurie nebuvo registravęsi anksčiau.

Dalis jų tikrai nori gauti tik socialines išmokas, nes laisvų darbo vietų skaičius šiuo metu yra rekordiškai didelis – apie 17 tūkst. liepos mėnesį“, – pridūrė jis.

Pasak N.Mačiulio, didėjantį bedarbių skaičių galėjo remti ir teigiamos migracijos tendencijos – per septynis mėnesius į Lietuvą imigravo 10 tūkst. daugiau žmonių nei emigravo.