Koronavirusas Rusijai naudos davė bent vienoje srityje – paskelbta, kad šios šalies gyventojai ėmė vartoti mažiau svaigalų.
Fiskalinių duomenų tyrimo operatoriaus „Takskom“ teigimu, karantino metu – nuo kovo iki liepos – šalyje alkoholio buvo parduota net 15 proc. mažiau nei per tą patį 2019-ųjų laikotarpį.
Nesurenka planuoto akcizo
Labiausiai – net 30 proc. – krito putojančio vyno paklausa. Tai suprantama, nes šampanas ir panašūs gėrimai skirti šventėms, o ką čia švęsti, kai aplink pandemija.
Tačiau 13 proc. sumažėjo ir stipriųjų gėrimų pardavimas.
Nuo metų pradžios jų kaina išaugo 8 proc., tačiau biudžete vis tiek stinga jau suplanuotų akcizo mokesčių.
Indeksas jau ėmė kilti
Kol sveikatos apsaugos specialistai džiūgauja dėl senkančių alkoholio upių, ekonomistai įspėja, kad šie skaičiai anaiptol neįrodo, jog svaigalų vartojimas šalyje išties sumažėjo. Nes į jokius duomenis neįtraukta, kiek rusai jų pasigamina patys.
Finansų universitetas prie Rusijos vyriausybės dar prieš keletą metų įvedė iki tol neregėtą naminukės gamybos indeksą. Jis naudojamas nustatant visuomenės socialinę ir ekonominę padėtį.
„Kai kyla ekonominių problemų, daugelis gyventojų nusprendžia atsisakyti legalaus ir atitinkamai brangesnio alkoholio, pakeisdami jį savo gamybos gėrimais“, – aiškino šio universiteto tyrėjas Aleksejus Zubecas.
Indeksui sudaryti naudojama nemažai įvairių duomenų: pajamų augimo statistika, maisto produktų ir gėrimų kainos, alkoholio paklausa ir pan.
Kol kas tvirtinama, kad šis indeksas tebėra testuojamas, bet per pirmuosius penkis mėnesius jo reikšmė pakilo. Tiesa, neskelbiama, kiek.
Nereikia pirkti kasmet
Pasak kai kurių ekspertų, likę uždaryti namuose vyresni žmonės nesėdėjo rankų sudėję ir galėjo pradėti virti naminukę. Juolab kad Rusijoje net nebūtina patiems konstruoti aparatų – jie laisvai parduodami.
Laikraštis „Komsomolskaja pravda“ nusprendė patikrinti, ar tikrai toks indekso pakilimas yra pagrįstas.
Žurnalistai paprašė fiskalinius duomenis tvarkančios kompanijos „Pervyj OFD“ skaičių apie naminės degtinės aparatų pardavimą.
Paaiškėjo, kad per pirmuosius penkis šių metų mėnesius jų paklausa pakilo, nors tikrai ne drastiškai – 2,5 procento.
Vis dėlto patys pardavėjai, turintys licencijas ir kasos aparatus, tvirtina, kad didelio šuolio ir negalėjo būti, nes jis užfiksuotas dar 2015–2017 metais.
„Tai ne „iPhone“, kurį reikia atnaujinti kasmet. Naminės degtinės gamybos įranga gali tarnauti ir 10, ir 15 metų. Tai tikrai nėra daiktas, kurį antrą kartą pirksi labai greitai“, – aiškino parduotuvės „Samogon legko!“ savininkas Jevgenijus Šatochinas.
Tad ir paklausa išaugo ne tiek, kiek buvo galima tikėtis. O kiek padažnėjo tokių aparatų naudojimas, galima tik nuspėti.
Lietuvos rinkoje padėtis – kitokia
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį alkoholinių gėrimų akcizų buvo surinkta 176,2 mln. eurų – 0,3 proc. daugiau negu prieš metus.
Akcizo už vyną pajamos išaugo 13,1 proc. – iki 19,3 mln. eurų, už alų – 1,1 proc. – iki 42,2 mln. eurų. Tuo metu akcizo už stipriuosius gėrimus surinkta 111,4 mln. eurų – 1,8 proc. mažiau.
