Eiliniams telefonų savininkams apie visiškai nemokamus pokalbius lieka tiktai pasvajoti, ką jau kalbėti apie minusines kainas.
Bet taip būna, kai operatoriai ima varžytis Centrinės perkančiosios organizacijos CPO LT platformoje.
Čia pasiūlymų veltui kalbėtis ir naršyti sulaukia biudžetinės įstaigos ar valstybės įmonės.
Laimėjo kone visuomet
Anksčiau panašūs konkursai buvo skelbiami retai, vos po keliolika kartų per metus, o juose siūlomos kainos būdavo didesnės nei rinkos, todėl ne sykį valdžios įstaigos kritikuotos už pernelyg brangius pokalbius.
Neseniai trys didieji ryšio teikėjai – „Telia“, „Tele2“ ir „Bitė“ – pradėjo varžytis kitokiomis sąlygomis.
Pirmiausia visi turėjo nurodyti preliminarią kainą, kuri galioja dvejus metus.
Sulaukus konkretaus pasiūlymo per tris dienas galima pateikti kitą kainą, tačiau tik mažesnę nei pirminė. Jeigu nespėji, laimi pirmasis, pasiūlęs tinkamiausius įkainius, kurie, pasirodo, yra nuliniai.
Per kone pusantrų metų beveik visus – 338 iš 340 paskelbtų – konkursus laimėjo „Bitė“. Tačiau šįmet sėkmės lydima bendrovė susidūrė su dar nematytais iššūkiais.
Įtarė net įsilaužimą
Neseniai du didelius konkursus laimėjo „Tele2“ bei „Telia“. Pirmoji pasiūlė neigiamą kainą Lietuvos paštui, antroji – „Sodrai“. Šiais atvejais nauji verslo klientai skaičiuojami tūkstančiais, todėl už borto likusi „Bitė“ ne tik padavė į teismą CPO LT, bet ir kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, Prezidentūrą bei Ekonomikos ir inovacijų ministeriją.
„Nei mes, nei kiti konkurso dalyviai teikti neigiamos kainos konkurse negalėjo.
To neleido daryti nei preliminari pirkimų sutartis, nei techniniai elektroninio katalogo veikimo parametrai.
Teikdami pasiūlymą per sistemą matėme, kad įvesti neigiamos reikšmės kainą sistemoje nebuvo galimybės, todėl esame nustebę ir sunerimę dėl tokių konkurso rezultatų“, – teigė „Bitės“ direktorius Pranas Kuisys.
Jis įtarė, jog laimėjęs paslaugų teikėjas arba pateikė pasiūlymą ne nurodytomis ir nepripažįstamomis priemonėmis, arba turėjo įsilaužti į CPO LT informacinę sistemą, kad suteiktų sau galimybę pasiūlyti neigiamą kainą.
Kainos gali sumažėti
Pasak „Bitės“ vadovo, su CPO LT mėginta derėtis, tačiau organizacija į kalbas nesileido, todėl teko kreiptis į teismą.
Tačiau CPO LT viešųjų ryšių atstovė Ona Biveinienė tvirtino, kad neigiama kaina ribojama tik sudarant preliminarias sutartis, o ne vykdant konkrečius užsakymus dėl pirkimo sutarties.
Jos teigimu, visiems dalyviams dar pernai kovą buvo pademonstruota galimybė, kaip siūlyti minusines kainas, o tuomet jokių pretenzijų nebuvo gauta.
„Šio pirkimo užsakymo procedūrų metu ir po jų jokių bandymų įsilaužti į informacines sistemas ir neteisėtos prieigos prie katalogo bei užsakymo duomenų atvejų nenustatyta“, – teigė CPO LT atstovė.
Pasak šios organizacijos, „Bitė“, siekdama apriboti konkurentų galimybes siūlyti mažesnes paslaugų kainas, iš esmės siekia sau gerinti konkurencinę aplinką ir išlaikyti norimą paslaugų kainų lygį, nors jis, kaip rodo šis įvykęs konkretus varžymasis, gali būti gerokai mažesnis.
„O būtent toks ir yra viešųjų pirkimų vykdymo vienas tikslų – racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas“, – aiškino O.Biveinienė.
Minusas būna nedidelis
Vis dėlto ką reiškia neigiamos kainos, kurias operatoriai siūlo konkursuose? Ar tokiems klientams bus primokama už pokalbius ar siunčiamus duomenis?
„Ne, tas minusas būna tik vienoje vietoje. Pavyzdžiui, jis bus padėtas prie žinutės, siunčiamos į Kirgiziją, kainos. Jei, aišku, tokių klientų iš viso bus.
To užtenka, kad bendra kaina taptų neigiama“, – paaiškino telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ atstovas Andrius Baranauskas.
Jis sutiko, kad dauguma tokių klientų ekonominiu požiūriu naudos neduoda, nes kalbasi, siunčia trumpąsias žinutes ir naršo internete už dyką. Šiek tiek pajamų gaunama tik už automobilių statymo mokesčius, skambučius didesnio tarifo numeriais.
Tiesa, ryšio teikėjai gali išlošti kitose srityse. Pavyzdžiui, reklamoje, jei, laimėję daugelį iš pirmo žvilgsnio nenaudingų konkursų, skelbtųsi pirmaujantys tam tikruose sektoriuose, šiuo atveju – tarp verslo klientų.
Norėtų pakeisti tvarką
Vakar dar vieną CPO LT skelbtą konkursą laimėjusi „Telia“ neslepia, kad tokia tvarka nepatinka. „Esminė bet kurio verslo logika yra paremta pliuso, o ne minuso ženklu, todėl matematinės ekvilibristikos nei perkančioje, nei parduodančioje pusėje neturėtų būti.
Bet viešųjų pirkimų praktikoje formuojasi ydingi precedentai, kai nulinę kainodarą turi pagrindinės paslaugos, o papildomos yra brangiai apmokestinamos.
Pavyzdžiui, skambučiai Lietuvoje gali ir nieko nekainuoti, o skambutis į užsienį kainuos kad ir 2 eurus už minutę. Tai reikšmingai mažina pirkimų skaidrumą“, – „Lietuvos rytui“ sakė „Telia“ verslo klientų vadovas Danielius Karpovičius.
Anot jo, įmonė įrodė, kad techniškai įmanoma pasiūlyti neigiamą kainą, nors neturėtų vykti tokie pirkimai, kai preliminarioje sutartyje vienas operatorius tiesiog įrašo nulius ir be konkurencijos ar papildomų kriterijų gali laimėti visus konkursus keletą metų iš eilės.
Pagal „Telia“ siūlymą, kiekvienas konkursas galėtų vykti atskirai, o preliminariai sutarčiai sudaryti reikėtų kvalifikacinių dokumentų.
„Tuomet pirkėjai vertintų ne tik kainą, bet ekonominį naudingumą, kokybinius parametrus – ryšio aprėptį, interneto spartą ar signalo stiprumą tam tikrose vietovėse.
Tai padėtų išvengti situacijų, kai perkamos kritinės svarbos ryšio paslaugos, o toje vietovėje, kur jų reikia, konkursą laimėjęs operatorius net neturi antenos.
Be to, tai įpareigotų ir mobiliojo ryšio teikėjus atsakingai apskaičiuoti ir sąžiningai įvertinti savo paslaugų kainą“, – sakė D.Karpovičius.
