Uostininkai teigia, jog klaipdiečiams nerimauti nėra ko, tačiau amonio salietrą šiuo metu kraunanti įmonė „Bega“, dar iki atvykstant laivui, ėmėsi papildomų žygių užtikrinti saugų pavojingųjų medžiagų transportavimo procesą. To įsakmiai pareikalavo ir Klaipėdos jūrų uosto vadovybė.
Uosto valdžia primena taisykles
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos tarnybos kontroliuoja pavojingųjų medžiagų, taip pat ir amonio nitrato judėjimą, tačiau po nelaimės Beirute krovos įmonių savininkams nurodyta papildomai atlikti tokių trąšų krovos ir laikinojo saugojimo savo teritorijose apžiūras.
„Bet kokiu atveju turi būti užtikrinta derama tokių krovinių priežiūra ir kontrolė, nors Klaipėdos uoste pavojingieji kroviniai, tokie kaip amonio nitratas, nesandėliuojami, o tik laikinai saugomi“, – kalbėjo KVJU direkcijos vadovas Algis Latakas.
Uosto naudotojams sandėliuoti tokius krovinius nuomojamose teritorijose draudžiama. Tiesa, juos galima įvežti į uostą norint toliau transportuoti ir laikyti, kiek to reikia technologiniams procesams.
Pavojingieji kroviniai, pasak A.Latako, yra griežtai kontroliuojami, jų krovą reglamentuoja nacionaliniai ir tarptautiniai aktai, įstatymai: „Viską stebi atsakingos institucijos. Krovos įmonės privalo turėti reikiamą įrangą, paskirti už tokius krovinius atsakingus specialistus“.
Pasirengė krauti amonio trąšas
Šiemet pirmąjį laivą su amonio salietra priėmusios krovos kompanijos „Bega“ vadovo Laimono Rimkaus teigimu, saugumas iš anksto buvo užtikrintas – patikrintos krovos aikštelės, krantinės, darbuotojai apmokyti, kaip to reikalauja saugią krovą reglamentuojantys dokumentai.
„Apie tokius krovinius prieš dvi paras reikia informuoti institucijas. Taip padarėme ir šį kartą, ėmėmės papildomų priemonių – sukvietę atsakingus asmenis, tarnybas dar kartą kruopščiai patikrinome visas grandis, įrangą, technologijas, terminalo apsaugą, kad krova būtų absoliučiai saugi ir skaidri“, – pasakojo L.Rimkus.
Klaipėdos uoste pavojinguosius krovinius, taip pat ir amonio nitratą, KVJU direkcijos tarnybų darbuotojai regi kompiuterių ekranuose - skaitmeniniame žemėlapyje, kuris sukurtas įgyvendinant Europos Sąjungos projektą „Hazard“.
Kroviniai aikštelėse neužsiguli
„Hazard“ sistema leidžia bet kada apžvelgti visus uosto krovinius, įvertinti meteorologinių ir oro taršos stotelių duomenis. Taršos pokyčiai, avarijos iškart fiksuojamos, informacija perduodama atsakingiems asmenims ir institucijoms.
„Begoje“ iškrauta salietra maždaug per mėnesį bus išgabenta ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms. Triumuose likusi dalis tuo pačiu laivu iškeliaus į kitą uostą. Amonio trąšos nesudaro ir procento visos įmonės krovos.
„Su gavėjais sudarome krovinių išvežimo grafikus. Amonio salietra iš laivų patenka į specialią dengtą talpyklą, atitinkančią saugos reikalavimus. Trąšos kraunamos į automobilius ir gabenamos iš uosto“, – sakė L.Rimkus.
„Achemos“ siuntos – didmaišiuose
Klaipėdoje jūrų uoste amonio salietrą krauna koncerno „Achemos“ grupės antrinė įmonė – Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“).
„Klasco“ vadovas Vytautas Štumbergas atkreipė dėmesį, jog į įmonę atgabentos amonio trąšos nesaugomos taip, kaip Beirute: „Jos čia ilgiausiai išbūna kelias dienas. Ne iš sandėlių, o iš pusvagonių iškart krauname jas į laivus. Šiek tiek apdangalais užklotos salietros kartais susikaupia atvirose aikštelėse“.
Į „Klasco“ teritoriją didmaišiais atgabenta amonio salietra laikoma ne uždaruose sandėliuose, o po atviru dangumi ir kraunama pagal nustatytus reglamentus. Vienu metu krantinėje galima sukrauti ne daugiau 500 tonų fasuotų amonio trąšų.
„Didmaišiai apsaugoti nuo drėgmės, saulės spindulių, kitokio išorės poveikio. Jonavos „Achemos“ gamykloje maišomas amonio ir magnio nitratas, o toks junginys negali sprogti“, – pažymėjo V.Štumbergas.
Birios amonio salietros „Klasco“ beveik nekrauna – per metus į Žiemos uostą atplaukia vos keli laivai, išplukdantys po 2-2,5 tūkst. tonų trąšų. Apie 70 proc. „Achemos“ chemijos produktų kraunama iš pusvagonių.
Kraunama pagerinta salietra
Žemės ūkyje naudojamos amonio salietros poreikis pasaulio rinkoje vis mažėja – ją keičia kitokios kombinuotosios trąšos. Klaipėdos uoste prieš trejus metus amonio salietrą krovė šešios, o dabar – tik keturios kompanijos.
Rusijoje, Gruzijoje, Moldavijoje gaminama amonio salietra yra kitokia – dvigubai pigesnė, nes gamintojai jos nemaišo su sprogumą ir degumą neutralizuojančia inertine medžiaga - magnio nitratu.
ES rinkoje rusų ir gruzinų amonio trąšos nuo 2005 metų nebenaudojamos. Jas dabar importuoja Indija, Brazilija, Šiaurės ir Centrinės Afrikos šalys, kur dėl žmonių saugumo niekas nesuka galvos.
„Mes irgi buvome sulaukę trečiųjų šalių siūlymų krauti gruzinišką amonio salietrą, bet atsisakėme. Ją nesunku atskirti iš rusvos spalvos, ilgiau laikoma kristalizuojasi. Jonavoje pagaminta salietra – balta ir biri kaip cukrus“, – aiškino V.Štumbergas.
Su magnio nitratu nesumaišyta amonio salietra gali sprogti, kai temperatūra būna labai aukšta. Veikiausiai taip įvyko Beiruto uoste, kai šalia remontuojamos uždaros amonio trąšų saugyklos staiga įsiplieskė didžiulis gaisras.
Lietuviška amonio salietra, pasak V.Štumbergo, „Klasco“ aikštelėse taip nesandėliuojama, ji nėra sprogi. Pernai įmonė krovė 265 tūkst. tonų tokios trąšos, o šiemet tikimasi 180-185 tūkst. tonų apyvartos.
Baltarusių eksportas – kalio trąšos
Pietinėje uosto dalyje Birių krovinių terminalas (BKT) į laivus krauna Baltarusijos chemijos pramonės koncerno „Belkalij“ eksportuojamus chemijos produktus – kalio trąšas. Baltausiai yravieni didžiausių pasaulyje tokių trąšų gamintojai.
"Belkalij" yra įmonės BKT, pagal krovos apimtis jau beveik pasivijusios „Achemos“ grupės valdomą „Klasco“, bendrasavininkiai – valdo apie trečdalį kalio trąšų krovos terminalo akcijų.
„Nepriėmėme nė tonos salietros ir nežadame to daryti, nes mūsų veiklos kryptis kitokia. Nekrauname nei degių, nei sprogių medžiagų, o kalio trąšos aplinkai nepavojingos“, – tvirtina BKT generalinis direktorius Vidmantas Dambrauskas.
Lietuvos laivų krovos įmonių asociacijos vadovo V.Dambrausko žiniomis, amonio salietra Klaipėdos uoste palaidai nekraunama: „Tam pirmiau reikia gauti valstybės, aplinkosaugos įstaigų leidimus“.
Krovos įmonės – atestuotos
Per Klaipėdos jūrų uostą kasmet eksportuojama apie pusė milijono tonų amonio salietros. Šį krovinį priimančių uosto įmonių veikla atestuota Lietuvos transporto saugos administracijos.
Aplinkos apsaugos agentūra skelbia, jog pernai Lietuvoje parduota 867 tūkst. tonų amonio salietros trąšų.
Ši agentūra nekaupia duomenų apie Lietuvos įmonėse sandėliuojamų mineralinių trąšų kiekius. Juos pateikia patys cheminių medžiagų ir mišinių gamintojai, eksportuotojai, platintojai.
Vaidenasi nauji sprogimai?
Po sprogimo Beirute pasklido gandai, jog pavojingiems kroviniams priskiriama amonio salietra esą laikoma „Klasco“ tentiniuose sandėliuose ir kelia grėsmę už uosto tvoros esančiam gyvenamųjų namų kvartalui.
V.Štumbergas stebisi pramanais: „Žinome politikus, kurie skleidė iš piršto laužtas paskalas – kažkam reikia triukšmo. Jeigu būtų apsilankę pas mus, tuose sandėliuose būtų išvydę grūdų krūvas – jau priimame šiųmetį ūkininkų derlių“.
Pagrindiniai „Klasco“ kroviniai – grūdinės kultūros, metalo gaminiai, geležies rūda. Pernai amonio salietra sudarė tik 2,3 proc. bendrosios metų krovos, kuri siekė daugiau kaip 12 mln. tonų. Achemos gupės įmonė dar šiek tiek krauna ir kalio trąšų.
„Sovietmečiu amonio salietros gamybos ir krovos niekas griežtai neprižiūrėjo, o dabar viskas pasikeitė – nėra taip, kad imk ir krauk, kiek atvežė“, – kalbėjo V.Štumbergas.
