„Yra buvę atvejų, kai žmogus atneša ištirti savo kelių ar keliolikos tūkstančių eurų vertės „investiciją“ – deimantą. O po tyrimo paaiškėja, kad tai visai ne deimantas,“ – prisiminė LPR direktorius Gintautas Bagotyrius.
Tauriųjų metalų ir brangakmenių rinka visoje Europoje įvairiomis formomis prižiūrima nuo 1200 m., o Lietuvoje – nuo maždaug XVIII amžiaus vidurio. Šiandien parduodami Lietuvos parduotuvėse gaminiai privalo turėti LPR ar kitų šalių įgaliotų institucijų valstybinius ženklus gaminyje arba kokybės pažymėjimus (sertifikatus).
Šio sertifikato pirmoje pusėje privalo būti nurodyta tauriojo metalo praba ir masė. Kitoje pusėje turi būti nurodytas brangakmenis – ar tai briliantas, ar safyras, ar rubinas, ar smaragdas.
Užsakovai – ir Valdovų rūmai
Prabavimo rūmai yra nepriklausoma tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinė priežiūros institucija, turinti padalinius Vilniuje, Kaune, Druskininkuose ir Klaipėdoje. Įmonėje veikia akredituota Prabavimo ir įspaudavimo laboratorija Druskininkuose bei Brangakmenių tyrimo laboratorija Vilniuje, kuriose per metus patikrinama apie 700 tūkst. gaminių.
Nors visuomenėje sklando gandai, kad čia gaminio patikrinimas ilgai trunka ir daug kainuoja, tačiau G.Bagotyrius tai paneigė: „1 euras už tauriojo metalo gaminį ir mažiau nei 6 eurai už brangakmenių patikrinimą gaminyje, nepriklausomai nuo jų skaičiaus, – tokie Vyriausybės patvirtinti paslaugų tarifai. Palyginti su daugelio šalių, jie gerokai mažesni.
Skubią tauriojo metalo gaminio patikrą atliekame per 1 dieną, o su brangakmeniais – per 2 dienas. Įprasti paslaugų atlikimo terminai – 2 ir 4 darbo dienos. Tik dėl išaugusio užsakymų kiekio prieššventiniu laikotarpiu terminai gali šiek tiek pailgėti“.
Kai klientas patiki papuošalą LPR, šis pirmiausia patenka į Prabavimo ir įspaudavimo laboratoriją, kur nustatinėjamas tauriojo metalo tikrumas. Čia gaminys šiek tiek patrinamas į titnago plokštelę, tada šalia patrinama speciali atitinkama etaloninė adata, o paskui ant jų paliktų pėdsakų užtepama reagento. Jei ir adatos, ir gaminio reakcija sutampa, reiškia, papuošalas atitinka tam tikrą prabą.
Jei kyla abejonių, gaminys ištiriamas spektometru – aparatu, nustatančiu, kokių cheminių elementų yra papuošale. Paskui ant ištirto papuošalo vidinės pusės arba mechaniškai, arba lazeriu įspaudžiama praba – įspaudimo būdas priklauso nuo gaminio savybių, pasakojo Vilniaus filialo vadovė Nomeda Karbočienė ir vyresnioji prabuotoja Jūratė Veikštienė.
„Neįspauduojamos tik monetos, apdovanojimų ženklai, prizai, išgraviruotos asmeninės dovanos, istorinę, archeologinę arba meninę vertę turintys daiktai, tauriųjų metalų luitai, inkrustacijos“, – pasakojo G.Bagotyrius.
Brangakmenių tyrimo laboratorijos vedėja Violeta Kisielienė pridūrė, kad neprabuojami ir kreivi gaminiai, kuriuose blogai įdėti akmenys arba jie visai iškritę. Taip pat tokie, kuriuose, pavyzdžiui, turėtų būti 14 briliantų, bet 1 arba 2 pasirodo besą kubiniai cirkoniai. „Yra buvę atvejų, kai net šveicariškuose laikrodžiuose radome kubinių cirkonių“, – prisiminė ji.
Pats žmogus negali niekaip nusistatyti, ar jo gaminys iš tauriojo metalo, tikino G.Bagotyrius, tad prabuoti gaminius – prasminga ir naudinga. Gryno aukso papuošalų paprastai nebūna – į aukso lydinį dažniausiai įmaišoma vario, kuris gaminiui suteikia raudonumo, ar sidabro, suteikiančio šviesesnį atspalvį.
„Pasitaiko atvejų, kad papuošaluose aptinkame kenksmingų normą viršijančių medžiagų – kadmio, nikelio, cinko – kurios neretai sukelia alergines reakcijas. Tokių gaminių neprabuojame ir grąžiname tiekėjui įspėdami, kad gaminius reikėtų sunaikinti. Perteklinį kiekį kenksmingų medžiagų turinčius gaminius turime teisę išimti iš rinkos“, – apie dar vieną pavojų, kurio pavyksta išvengti ištyrus papuošalus, perspėjo LPR direktorius.
Visgi jis džiaugėsi, kad dauguma LPR klientų tampa vis supratingesni ir gaminius jau atneša prabuoti. Vartotojų supratimas Lietuvoje taip pat auga – jiems jau reikalingi patikimi įrodymai, kad gaminys patikrintas. G.Bagotyrius aiškino, kad juvelyro prievolė savo pagamintą gaminį prabuoti ir tik po to perduoti jį užsakovui.
Nors pagrindiniai LPR klientai yra didmenininkai, mažmeninkai, juvelyrai, lombardai, muziejai, menininkai ir net Valdovų rūmai – visi, dirbantys su tauriaisiais metalais, juos gaminantys, parduodantys, – tačiau, sako specialistai, į LPR atnešti ištirti papuošalus gali bet kas.
Brangakmenių laboratorija – vienintelė Lietuvoje
Jeigu gaminys be brangakmenio, jo apžiūra baigiasi Tauriųjų metalų laboratorijoje, o jei su, tada keliauja į Vilniaus brangakmenių laboratoriją, kuri yra vienintelė Lietuvoje, aiškino G.Bagotyrius.
Pirmiausia akmuo čia identifikuojamas, mat, kiek yra natūralių medžiagų, lygiai tiek pat yra ir sintetinių, užaugintų laboratorijoje, bet atitinkančių ir cheminę, ir fizikinę natūralių akmenų formulę. O dar kone tiek pat yra dirbtinai sukurtų juvelyrinių medžiagų, neturinčių jokių analogų gamtoje.
„Nors chemine prasme skirtumo tarp natūraliai gamtoje susiformavusio brangakmenio ir užauginto laboratorijoje nėra, iš esmės tai – skirtingos medžiagos. Natūralių akmenų vertė, palyginti su sintetiniais, labai didelė. Tačiau mes laboratorijoje turime penkis spektometrus, kuriais galime identifikuoti, ar brangakmenis natūralus, ar sintetinis“, – pasakojo V.Kisielienė.
Po to, kai akmuo identifikuojamas, tikrinama jo kokybė, mat brangakmenių kainos priklauso ne tik nuo akmens tipo, bet ir nuo jo kokybės. Pavyzdžiui, labai švarių ir baltų deimantų kainos už dažnesnius ir lengviau gaunamus mažo švarumo briliantus gali būti didesnės ir apie 500 kartų, priklausomai nuo brangakmenio masės, briaunavimo formos, spalvos ir švarumo.
„Taip pat svarbu nustatyti, ar, pavyzdžiui, rubinai, safyrai yra kaitinti, ar ne. Iš žemės gelmių iškasto neapdoroto safyro kaina yra 5–7 tūkst. dolerių už karatą. Tačiau kai kurie akmenys kaitinami, kad jų spalva būtų šiek tiek pagerinta“, – sakė brangakmenių specialistė.
LPR tiria ir gintarą. Jeigu spektometrai parodo, kad tai – Baltijos gintaras, tada jis tiriamas išsamiau ir jam išduodamas kokybės pažymėjimas. Mūsų gintaras iš kitų išsiskiria savo amžiumi, o jeigu jo gabalėlyje yra inkliuzas, jo vertė dar padidėja, aiškino V.Kisielienė.
Netikrų gaminių prisiperka kelionėse
Anot LPR specialistų, dažniausiai žmonės su netikrais gaminiais grįžta iš vasaros kelionių arba nusiperka jų internete. „Pirkdami gaminius turite labai aiškiai žinoti, ko norite. Jeigu jau nusprendėte išleisti pinigus papuošalui, jis turi būti prabuotas. Remdamiesi savo didele patirtimi, brangenybes rekomenduojame pirkti parduotuvėje“, – įspėjo V.Kisielienė.
„Įsigykite gaminius legaliose prekybos vietose, reikalaukite pagrįstų gaminių autentiškumo įrodymų – prabos ir brangakmenių sertifikatų. Ir neturėsite rūpesčių“, – vartotojus mokė G.Bagotyrius.
80 proc. parduodamų brangakmenių Lietuvoje yra deimantai, pastebėjo ji, tačiau vis didesnį populiarumą įgauna rožiniai safyrai, turmalinai, morganitai, mat moterims labai patinka raudona spalva, o rubinų pasaulyje vis mažėja.
„Pastaruoju metu madingi sintetiniai brangakmeniai, todėl jų paklausa didelė. Vieni populiariausių yra ir kubiniai cirkonio oksidai, taip pat svarovskiai – jie labai gražiai pristatyti moterims ir gana brangūs, nors tai ir mažai vertingas akmuo“, – šypsojosi specialistė.
Nors Lietuvoje įperkančių brangius gaminius mažai, tačiau gyventojų perkamoji galia palaipsniui auga, pastebi specialistai. Ypač rinka atsigaunanti vasarą, kai prasideda vestuvių metas.
V.Kisielienė taip pat pamokė, kaip tinkamai rūpintis brangenybėmis: jas reikėtų laikyti audiniu išklotoje papuošalų dėžutėje ir kartą per metus duoti apžiūrėti juvelyrui.
Atsargiai elgtis ji įspėjo su metalais, ypač minkštu auksu. „Nors įtvirtintas į taurųjį metalą akmuo kietas, tačiau, pavyzdžiui, auksas yra minkštas. Tad bet koks sąlytis su plaukais, drabužiais gali atlenkti metalo kojelę ir akmuo iš papuošalo tada gali iškristi“, – aiškino specialistė.
Su organinės kilmės, kultivuotais perlais reikia elgtis dar atsargiau – plauti šiltu vandeniu, laikyti aksominėje dėžutėje, saugoti, kad ant jų nepatektų jokio kremo, kvepalų, chemijos. Visa tai sugadina perlus, ant jų lieka dėmės, nes organinis paviršius labai jautrus, sakė ji.
LPR specialistai juokėsi, kad, nors bižuteriją ir gerbia, tačiau patys jau puošiasi papuošalais iš natūralių medžiagų. „Labai gerbiame brangenybes, nes žinome, kiek tai kainuoja“, – šypsojosi V.Kisielienė.
Įranga brangi, specialistų trūksta
Darbas LPR laboratorijose sudėtingas, nes savo rankose specialistai turi itin vertingus gaminius, pasakojo G.Bagotyrius: „Viskas turi būti atlikta labai kruopščiai ir atsakingai – pradedant gaminių priėmimu, baigiant jų svėrimu. Turime net specialias svarstykles, kurios papuošalą pasveria mikrogramo tikslumu“.
Anot specialistų, laboratorijų įranga labai brangi – vien spektometras kainuoja 60 tūkst. eurų, o ateities planuose dar yra ir daugiau trokštamos įrangos, kokią turi garsios kitų šalių laboratorijos. Pavyzdžiui, jie tikisi savo šiuolaikinės įrangos arsenalą papildyti elektroniniu skenuojančiu mikroskopu, kurio kaina siekia 1 mln. eurų. Tokia nebloga svajonė, šypsojosi V.Kisielienė.
Dauguma tyrimams būtinos įrangos perkama iš Vokietijos, teigė G.Bagotyrius, mat Lietuvoje ji negaminama. Pas mus taip pat neruošiami ir LPR laboratorijose dirbantys specialistai – nors jų ir trūksta, tačiau dėl riboto poreikio Lietuvoje juos ruošti netikslinga. Šiuo metu LPR dirbantys specialistai mokėsi Vokietijoje, JAV, Šveicarijoje.
„Mūsų srityje susiduria ne tik geologija, gemologija, bet ir chemija, nes medžiagas reikia ištirti labai tiksliai. Taip pat reikia ir fizikos žinių, nes reikia mokėti analizuoti spektrus. Į šuolaikinę gemologiją sueina labai daug mokslų“, – pasakojo V.Kisielienė.
Taip pat, juokėsi ji, gemologai priversti nuolat bėgti paskui mokslininkus: „Vos išmokstame atpažinti naują medžiagą, po kelių mėnesių jau sukuriama dar naujesnė, kurią reikia išmokti atskirti“.
Besibaiminantiems dėl brangenybių LPR saugumo, darbuotojai ramina: čia įrengta gera apsaugos sistema, o vertybės guli saugyklose. Ilgą laiką čia net saugotas Blokados fondas, kuris dabar patikėtas Nacionaliniam muziejui.
Jokių grynųjų atsiskaitant už paslaugas
LPR ne tik tiriami ir prabuojami gaminiai – jų rinkos priežiūros specialistai vykdo ir prekybos vietų, gaminių kontrolę. Pavyzdžiui, Lietuvoje nemažai problemų kelia kai kurie lombardai – prieš parduodami įkeistas ir neatsimtas brangenybes, jų savininkai turi jas prabuoti, tačiau rinkos priežiūros specialistai nustato atvejų kai tai nedaroma, pastebėjo G.Bagotyrius.
„Taip pat užsiimame pinigų plovimo prevencija – prižiūrime, kad per vieną operaciją nebūtų atsiskaitoma grynaisiais pinigais, kurių suma viršytų 10 tūkst. eurų. Jeigu jau kažkas atsiskaitė tokia ir didesne suma, apie tai turime informuoti Finansinių nusikaltimų tarnybą. Tačiau lig šiol tokio atvejo nepasitaikė“, – pasakojo jis.
Patys LPR nuo 2017 metų taip pat vengia grynųjų pinigų – čia klientai už paslaugas gali atsiskaityti tik banko kortele arba mokėjimo pavedimu.
