Vilniuje grafikos dizaineriu dirbantis Daniele Gulla per karantiną buvo priverstas darbo vietą iš biuro perkelti į namus. Vyras sako, kad, dirbant iš namų, pačiam tenka rūpintis ir darbo sauga, ir darbo laiku.
„Aišku, kad nedirbame kaip kokie vergai po 20 valandų per dieną. Viskas yra numatyta pagal reglamentą“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo D.Gulla.
Tokių kaip jis, dirbančiųjų iš namų, per karantiną Lietuvoje skaičiuota tūkstančiais. Nemažai žmonių į biurus negrįžta iki šiol. Darbuotojų profsąjungų atstovai sako, kad, artėjant rudeniui ir baiminantis antros koronaviruso bangos, reikėtų tobulinti ir Darbo kodeksą, labiau jį pritaikant dirbantiesiems nuotoliniu būdu.
„Turi būti aptarta, kiek darbuotojas dirba, kaip vyksta kontrolė. Jeigu nėra profsąjungos, tada darbuotojas tariasi pats. Bet, manau, būtų gerai, jeigu būtų kolektyvinės sutartys ir galėtume aparti, kiek laiko žmogus dirba, per kiek laiko atsiskaito, kaip už tą darbą apmokama, kokia įranga naudojama, ar ją darbdavys duoda, ar darbuotojas turi turėti savo“, – kalbėjo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Anot darbdavių, ar namuose darbų sauga turi pasirūpinti patys darbuotojai.
„Tai yra tavo darbo vieta ir tavo privatūs namai. Nei darbdavys, nei kažkas kitas negali užeiti ir įvertinti jų saugos, jei to nenorės pats būsto savininkas. Todėl kalbėti apie tai, kad darbdavys turi atsakyti už nuotoliniu būdu dirbančio darbuotojo gyvenamosios vietos saugumą, mano galva, visiškas nonsensas, beprasmiškas dalykas“, – dėstė Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Darbo inspekcija siūlo prieš pradedant dirbti nuotoliniu būdu, darbo sąlygas su darbdaviu įtvirtinti raštiškai.
„Visiems darbuotojams arba darbdaviams, kurie teiraujasi, visada primename nelaimingus atsitikimus darbe. Jei tuo metu, kai įvyktų nelaimė, darbuotojas nebūtų darbo vietoje, ne darbo laiku, ne su tuo įrenginiu, su kuriuo numatyta, tai ir nebūtų traktuojamas kaip nelaimingas atsitikimas. Darbuotojas nukentėtų.
Įspėjame darbuotojus, kad kažkur darbo metu nekeliautų, nes, nutikus įvykiui, patiems ir teks prisiimti atsakomybę“, – patarė Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Vesta Macė.
„Yra daug spręstinų klausimų, tik juos reikia įforminti įstatymu. Galbūt daugiau dėmesio reikėtų skirti darbuotojams aiškinant, kad, pasirašant sutartį, vienas ar kitas punktas turėtų aiškiai būti. Kuo labiau judam į ateitį, tuo mažiau kriterijų, kas už ką atsako“, – pastebėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas.
Diskusijas dėl darbo santykių reguliavimo Seimas žada rudenį.
