Aistros dėl to, ar Smiltynei bus suteiktas kurorto statusas, verda kone penkmetį, bet situacija nesikeičia. Keltu per Kuršių marias atplaukusius žmones pasitinka nykūs vaizdai – nuo sovietmečio nedaug kas pasikeitė.

Situaciją gelbėja platūs balto smėlio Smiltynės paplūdimiai. Čia jau kelintus metus plaikstosi Mėlynoji vėliava.

Klaipėdos miesto tarybos nariai pagaliau ėmėsi konkrečių žingsnių – nutarta kreiptis į Vyriausybę, kad Smiltynei būtų suteiktas kurorto statusas.

Tai galbūt padėtų pritraukti investicijų, o tuomet būtų rekonstruojami ir žmonių traukos objektais virstų šioje teritorijoje esantys apleisti statiniai.

Kai kurie politikai kritiškai vertina tokius planus, nes baiminasi, kad Smiltynė bus urbanizuota ir praras savo veidą.

Dalis klaipėdiečių taip pat nusiteikę skeptiškai – jie jau prieš ketvertą metų girdėjo įvairių politikų vizijų, kokia galėtų būti Smiltynė.

Svajota apie restoranus gurmanams ant jūros ir marių kranto, atvirus geoterminio vandens baseinus, iš Klaipėdos žmones plukdančius vandens autobusus, koncertus gamtos slėniuose.

Jau tada kalbėta apie savivaldybės ir privačių investuotojų ketinimus rekonstruoti senąjį kurhauzą ir įkurdinti jame meno erdves, tačiau iš mirties taško nepajudėta.

Didžiausias traukos centras Smiltynėje – Lietuvos jūrų muziejus, kurį kasmet aplanko apie pusę milijono žmonių. Prieš porą metų rekonstruotas Smiltynės jachtklubas.

Savivaldybės atstovų teigimu, jau atlikta išsami Smiltynės galimybių studija. Punktas, kad Smiltynė ir Giruliai turėtų tapti kurortinėmis teritorijomis, įrašytas į strateginius planus „Klaipėda 2030“.

Klaipėdiečių manymu, viską pirmiausia reikėtų pradėti nuo mažesnių darbų. Dabar persikėlus į Smiltynę vaizdas toli gražu neprimena kurorto – čia nepasirūpinta net žydinčiomis gėlėmis.

Iš moterų paplūdimio einančios poilsiautojos piktinasi pasenusiais ir netvarkingais viešaisiais tualetais.