Tačiau, pasivaikščiojus po Nidos kavines, paaiškėjo, kad, per daug neskaičiuojant ir valgant tik kavinėse, per dieną maistui galima išleisti ir daugiau, nei pusšimtį eurų.
Ką rinktis pietums?
Ką rinktis pietums – naminius balandėlius už penkis, ar pipirinį steiką už 28 eurus? Ar gerti kavą už penkis eurus šalia teniso kortų, kiek nuošalesnėje vietoje už 2,5 ar už 1,6 euro mažame automobilyje?
Madingoje vietoje, ant marių kranto, ką tik išrūkytą nedidelį karšį galima suvalgyti mažiausiai už keturis eurus, o, jei dar norėsis jį užsigerti lietuvišku alumi, tai už 400 ml bokalą teks primokėti tiek pat. O juk, leidus sau atvažiuot į Nidą bent kelioms dienoms, tikrai niekam nesinori savęs varžyti.
Eilės driekiasi visą dieną
Tie, kurie yra jau daugelį metų prisiekę Nidos fanai, puikiai žino „Seno žvejo“ kavinę, einant į moterų ir nudistų paplūdimius, netoli degalinės Karaliaučiaus link.
Jei tik geras oras, čia pietų metu, o ir vakarop, driekiasi nemenka eilė. Tačiau ji greitai tirpsta, nes kavinės svečius prie stalų išvedžioja pati savininkė Alina Rimkuvienė.
„Koronavirusas mūsų neišgąsdino. Klientų, vos tik pradėję dirbti prieš Jonines, nestokojame visą vasarą. Tačiau vietų skaičių kavinėje teko mažinti dėl to, kad iš trijų padavėjų liko tik viena. Be to, nebeatvažiuoja iš Kauno ir Klaipėdos buvę mūsų virėjos.
Todėl dukra dirba virtuvėje, vyras kepa ir visus kitus darbus organizuoja, o mano mama, būdama 74 metų, verda cepelinus. Aš rūpinuosi desertais ir klientais – kad jiems nereikėtų ilgai laukti eilėje, kad visi būtų deramai sutikti ir išlydėti“, – dalijosi patirtimi A. Rimkuvienė, kurios kavinė Nidoje veikia jau dvidešimt šešerius metus.
Per tą laiką „Senas žvejys“ spėjo išpopuliarėti, pirmiausia, dėl paprasto naminio, bet visada šviežio ir skanaus maisto bei, palyginti, nedidelių kainų.
Vienam žmogui sočiai papietauti čia pakanka aštuonių-dešimties eurų. Tačiau, A. Rimkuvienė neslėpė, kad nuo liepos 30 d. teko kainas šiek tiek kilstelėti, nes visose kitose Nidos kavinėse jos – gerokai didesnės.
„Dirbame tik du mėnesius. Nepriimame jokių užsakymų gimtadieniams ar vestuvėms švęsti. Kasdien kavinė veikia dvylika valandų. Mano vyras jau – tikras dinozauras. Kasdien miega tik po penkias valandas. Jei ne Ričardas, čia nieko nebūtų“, – atviravo A. Rimkuvienė.
Jų su vyru kavinėje daržovių salotų porcija – 2 eurai, dienos sriuba – 2-3 eurai, karbonadas su grybų padažu – 7,7 euro, balandėliai su bulvėmis – 5 eurai. Brangiausias patiekalas – sterko file su grybų padažu – 12 eurų.
Nidoje norėjo išbandyti save
Vytauto Navicko picerija ties taku link Nidos gelbėjimo stoties ir centrinio paplūdimio veikia jau septintus metus. Pradeda dirbti gegužę, o užsidaro rugsėjo pabaigoje.
„Esu reklamos vadybininkas, daug metų dirbau kino industrijoje, tačiau man norėjosi pabėgti iš Vilniaus, nuo rutinos, draugų – ten, kur galėčiau pabūti su savimi. Todėl ir atsiradau Nidoje. Prieš dešimtmetį atvažiavau pas tetą Zendą, kuri su vyru šalia dabartinės mano picerijos turi nedidelį medinį namuką, o jame – kavinukę. Pas ją padirbau kelerius metus ir nusprendžiau, kad reikia kurti kažką savo“, – pasakojo V. Navickas.
Picas su kasmet vasaros sezonui suburtu jaunų žmonių kolektyvu jis kepta lauke pastatytoje krosnyje ir tikino, kad suvalgyti kvepiančią picą netoli jūros už 8-9 eurus tikrai nėra per brangu. Originaliausias picos receptas – vegetariška su burokėliais.
Už įvaizdį reikia susimokėti
Šalia bohemiškų, nedidelių medinių namukų, likus kokiems trims šimtams metrams iki centrinio paplūdimio, jau atsirado europietiškus standartus atitinkanti kavinė, virš kurios galima ir išsinuomoti apartamentus. Anksčiau čia buvo sovietinius laikus menanti valgykla.
Bet ir kainos šioje naujoje kavinėje prilygsta Vakarų Europos didmiesčiams. Už krevečių salotas čia tektų susimokėt 12 eurų, už mėsainį –tiek pat. Šonkauliukų porcija su bulvytėmis ir daržovėmis – 20 eurų, jautienos išpjovos pipirinis steikas – 28 eurai.
Į prieplauką vilioja sentimentai
Šiemet jau atvėrė duris kavinė senojoje Nidos prieplaukoje. Tie, kurie į Nidą dar sovietmečiu iš Kauno arba Klaipėdos atplaukdavo „Raketos“ laivu, puikiai prisimena tą kavinę antrame aukšte, voratinkliais apraizgytais ir apmusijusiais langais.
Bet į tokias „užuolaidas“ niekas nekreipdavo dėmesio – dar neapaugusios Didžiosios kopos vaizdas jas tarsi ištirpdydavo. Išvykstant iš Nidos laivu arba kitais keliais, daugelis ateidavo į prieplaukos kavinę simboliškai atsisveikinti su šiuo rojaus kampeliu.
Dabar prieplaukoje kavinė veikia ir pirmame, ir antrame aukšte. Tiesa, ir iki remonto pirmame aukšte buvo įsikūrusi picerija.
Didžiosios kopos didybė pro antrojo aukšto langus jau nebeužkuria jausmų. Labiau – nostalgiją. O gomurio nepamalonina ir šiek tiek apdegusiais kraštais picos, mažiausiai už aštuonis eurus. Bet gal besibaigianti vasara jau nualino kavinės personalą...
Transporto priemonių – per akis
Nida savo geografija, takais ir takeliais – nepaprastai dėkinga mėgstantiems vaikščioti. Kam gaila savo kojų, tik panorėjus, kone ant kiekvieno kampo galima išsinuomoti dviratį, paspirtuką, susistabdyti vadinamąjį tuktuką arba taksi.
Už pasivažinėjimą dviračiu valandą tektų susimokėti 3 eurus, už visą dieną – 10, už parą – 12 eurų.
„Tuktukai“ po Nidą skrajoja lyg jonvabaliai – kilometro kaina jais 1,5 euro. Jei kam nors kyla noras arba ištinka reikalas pasivažinėti naktį, tenka mokėti kone trigubai daugiau.
Kur kas brangiau atseina pastaruoju metu itin išpopuliarėję elektriniai paspirtukai. Pusvalandis pasivažinėjimo kainuoja penkis eurus, valanda – devynis, dvi valandos – penkiolika eurų.
Todėl ant dažno automobilio, važiuojančio ne tik į Nidą, bet į kitus Neringos kurortinius miestelius galima pamatyti pritvirtintus dviračius arba paspirtukus.
Tiesa, bent jau Nidoje visi gyvenamųjų namų, vilų, viešbučių ar poilsinių kiemai tiesiog prigrūsti tokių prabangių automobilių, kokius galima pamatyti tik pasaulinėse jų parodose. Pravažiuoja ir vienas kitas jau antikvariniu laikytinas kabrioletas „Jaguar“. Tokie vaizdai perša išvadą, kad atostogos Nidoje nepigs nei per krizes, nei per pandemijas.
Viešbučio pastogėje – už solidžią kainą
Nepaisant to, kad koronaviruso išprovokuotas karantinas baigėsi birželio viduryje, vietiniai Nidos gyventojai pasakojo, kad, jam dar nepasibaigus, kone visos poilsinės, privatūs apartamentai ir viešbučiai buvo užsakyti iki vasaros pabaigos.
Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį, kai Nidoje vyko džiazo festivalis, lauko teniso turnyras ir prasidėjo Kuršių marių regata, vietos nakvynei neįmanoma buvo rasti už jokią kainą.
Mažas vienvietis kambarys pastogėje, kuriame vos įmanoma apsisukti (matyt, pertvarkytas tualetas arba koks sandėliukas) be pusryčių kainavo 85 eurus parai!
Paskambinus pagal skelbimus prie individualių namų, galima būdavo išgirsti mandagų pajuokavimą: „Ką jūs! Reikėjo skambinti gegužę arba balandį! Mūsų kambariai užsakyti iki pat rugsėjo“.
Kuklus dvivietis kambarys, sename žvejų name – penkiasdešimt eurų. Bet ir tokių kambarių ir su žiburiu rasti neįmanoma.
