„Komisija (ministro įsakymu sukurta tarpinstitucinė darbo grupė – naujienų agentūros BNS past.) turi tęsti darbą ir išnagrinėti įvairius variantus, įskaitant ir galbūt jau egzistuojančio banko pirkimą. Kalbama apie mūsų valstybėje esančius bankus“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams trečiadienį sakė R.Sinkevičius.
Anot jo, taip pat svarstomos galimybės į banką sujungti nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) bei kitas. Anksčiau kalbėta, kad be „Invegos“ bankas būtų kuriamas ir Viešųjų investicijų plėtros agentūros ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo pagrindu.
„Su prezidentu aptarėme, kad svarstytini įvairūs banko koncepcijos variantai, tarp jų ir prie tokių įstaigų kaip „Invega“, kuri disponuoja piniginėmis lėšomis ir šiandien galima ją beveik pavadinti mini bankeliu, nes ji teikia garantijas, paskolas, prijungti kitas įstaigas, kad paskolų teikimo galimybės būtų didesnės ir verslui patrauklios, konkurencingos arba netgi su geresnėmis sąlygomis teikiančios paslaugas negu komerciniai bankai“, – sakė ministras.
Pasak prezidento Gitano Nausėdos, Valstybinis plėtros bankas turėtų užpildyti rinkos spragas: plėsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, ilgalaikių valstybės investicijų galimybes, o ne užsiimti mažmeninėmis paslaugomis. G.Nausėda pakartojo, kad būsimas bankas turėtų sujungti veikiančias valstybės finansines plėtros įstaigas.
„Dirbdamas Lietuvos regionuose, girdžiu nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusio verslo atstovų nusiskundimų dėl vėluojančios paramos ir kompensacijų. Akivaizdu, kad valstybė šiuo metu tam stokoja pajėgumų. Todėl pirmas žingsnis kuriant valstybinį plėtros banką turėtų būti jau egzistuojančių valstybės finansinių plėtros įstaigų konsolidacija“, – pranešime sakė prezidentas.
Pasak prezidento, valstybei reikalinga finansų institucija, pajėgi efektyviai administruoti ekonomikos gaivinimo plane numatytas priemones.
Birželį Seimas pavedė Vyriausybei pradėti valstybinio banko steigimo procedūras – iki rugsėjo ji turėtų pradėti konsultacijas su Europos Komisija (EK) dėl techninės paramos.
„EK turi išnagrinėti, ar ta schema, kuri bus pasiūlyta, nepažeidžia konkurencijos, ar tai nėra pernelyg didelė valstybės pagalba vienai verslo rūšiai. Turime gauti EK pritarimą tokiam veiksmui“, – sakė R.Sinkevičius.
Pasak ministro, steigiamas valstybinis bankas nebus kuriamas Lietuvos pašto pagrindu – paštas galėtų teikti mažmeninės bankininkystės paslaugas.
„Problema ta, kad regionuose didieji bankai savo paslaugų rato nebeplečia, o siaurina. Tai kažkuo reikia kompensuoti. Manau, kad Lietuvos pašto vaidmuo galėtų būti patalpų ir paslaugų suteikimas būsimam bankui. Pašto skyriuose galėtų būti vykdoma mažmeninė bankininkystės veikla“, – sakė jis.
„Pašto pavertimas banku, man atrodo, nėra realus, greičiausiai tai bus tokių institucijų kaip „Invega“ ir kitų valstybės lėšomis disponuojančių įstaigų sujungimas į vieną ir sukūrimas tokio banko, bet pašto dalyvavimas gali būti prijungtas taip pat“, – pridūrė jis.
Liepos pabaigoje R.Sinkevičiaus sudaryta darbo grupė vertina Valstybinio plėtros banko steigimo, kreipimosi į EK dėl techninės pagalbos galimybių ir apimčių bei kitus klausimus. Planuojama, kad išvadas Vyriausybei ji pateiks antroje rugpjūčio pusėje, BNS pranešė ministerija.
Prezidentūroje liepos pradžioje surengus diskusiją apie tokio banko kūrimą pranešta, kad valdžios institucijos juda link kompromiso steigti valstybinį plėtros banką, kuris sujungtų kelias dabar veikiančias įstaigas, tačiau neteiktų mažmeninės bankininkystės paslaugų.
Finansų ministras Vilius Šapoka tuomet sakė, kad skirtingos šalys „suvienodino žodyną“. Anot jo, pasiektas konsensusas, jog į vieną turėtų būti konsoliduotos trys organizacijos: „Invega“, VIPA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas.
Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva sakė, kad kuriant valstybinį banką labai svarbu turėti stiprų valdymo modelį, kuris būtų nepriklausomas nuo politinės įtakos.
EK teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.
